Velykinių margučių paslaptys

Artėjant Velykoms ne viena rūpestinga šeimininkė iš anksto pradeda ruoštis šiai ypatingai pavasario šventei. O ji neįsivaizduojama be pargindinio atributo – margučio. 

Arnetų namo rūsys vos talpina visus norinčiuosius išmokti originaliai nudažyti margučius.

Margutis – derlingumo, gamtos pabudimo, žmogaus dvasinio atgimimo simbolis. Nuo senų laikų iki šiol juos įvairiais būdais margina suaugusieji ir vaikai, kaimo žmonės ir miestiečiai. Dabar kiaušiniai skutinėjami, apklijuojami lipdukais, dažomi apsukti įvairiaspalviais siūlais ir įvynioti į skudurėlius specialiais dažais, svogūnų lukštais, žolynais.
Tačiau ne vienuose namuose galima pamatyti ir vašku išmargintus kiaušinius. Kėdainių krašto muziejaus etnografė Regina Lukminienė Arnetų namuose padedama amatininkės Birutės Šinkūnienės net porą savaičių vedė edukacinius užsiėmimus. Jų metu ne tik kraštiečiai, bet ir krašto svečiai mokėsi kiaušinių marginimo vašku paslapčių.

Vašku marginti kiaušinius kėdainiečius mokė patyrusios meistrės Birutė Šinkūnienė ir Regina Lukminienė.

„Norint turėti unikalių gražių margučių, reikia apsišarvuoti kantrybe ir pasiruošus tinkamų priemonių arsenalą kibti į darbą. Margučių dažymas nuo seno suburia namiškius, juk pasiruošimo šventėms metas – puikus laikas apžvelgti nuveiktus darbus, galimybė išsikalbėti, aptarti planus ateičiai“, – viena kitą papildydamos kalbėjo margučių dažymo meistrės.

Pirmiausia paruošia dažus
Margučių dažymui patariama nusipirkti tam skirtų dažų ir juos iš anksto paruošti.
Dažus reikia ištirpinti vandenyje, įpilti acto arba druskos (vadovaukitės dažų instrukcija). Kad būtų išgauta sodresnė spalva, galima naudoti dvigubą ar net trigubą dažų kiekį.
Dažus išmaišome, kad tikrai ištirptų ir paliekame laukti, kol į juos bus merkiami išmarginti margučiai.

Marginimas vašku reikalauja kantrybės
Paprastai vašku ornamentuojami jau virti nedažyti kiaušiniai. Vaško spalva priklauso nuo kaitinimo trukmės: iš pradžių jis būna šviesus, po to gelsta, vėliau ruduoja ar net pilkėja. Marginimo įrankis – metalinė adatėlė su galvute, įtvirtinta į medinį kotelį. Pirmąsyk ornamentuojant vašku pravartu žinoti: jei vaškas nuo lukšto atšoka, neprilimpa, vadinasi, kiaušinis per šaltas, reikia jį pašildyti, kad būtų kambario temperatūros. Ornamento nepadarysite, jei vaškas yra per karštas – įrankiu braukiant per lukštą, jis nutįsta. „Tad marginant vašku kiaušinius reikia apsišarvuoti kantrybe. Tik neskubėdami galime išgauti gražius ornamentus“, – sakė R. Lukminienė.

Nuvalyti vašką nuo margučio galima jį pakaitinus žvakės liepsna.

Trečias žingsnis – vaško nuėmimas
Vašku išmargintą kiaušinį reikia pamerkti į paruoštus šaltus dažus ir juose palaikyti kol dažai įsigers. Tada kiaušinis išgriebiamas iš dažų ir gerai nuvarvinamas. Kad rezultatas būtų išbaigtas, tenka nuimti vašką. Jį galima nutirpinti pasitelkus degančią žvakę. „Tik šildyti vašką reikia labai atidžiai, kad margutis neaprūktų ir nesugadintų vaizdo. Kai vašką pašildome prie žvakės, tą vietą greitai nušluostome servetėle. Taip vaškas nusivalo. O kad margutis tiesiog trauktų akį, jį galima patepti aliejumi“, – patarė etnografė.

Raštų ir spalvų svarba
Margučiai marginami praktiškai visomis spalvomis, tačiau jos nėra bereikšmės. Verta žinoti, kas ką simbolizuoja. Ypač jei margutį kam nors dovanoji. Juoda spalva reiškia žemę, gausumą, pilnatvę;
raudona – tai gimimas, gyvenimas, energija, visa ko pradžia; žalia – augimas, sveikata, ramybė;
geltona, rusva – derlius, šviesa, jaukumas, šiluma; mėlyna – dangus, palaima.
Labai dažnai margutis padalinamas į dvi dalis kokia nors juosta ar ornamentu. Tai simbolizuoja du pasaulius – dienos ir nakties. O ten jau galima sudėti visus savo norus, palinkėjimus bei svajones. Tiesiog nupiešti tokį pasaulį, kokio norėtum. Margučiuose ypač dažni saulės, žvaigždžių, mėnulio motyvai, paukščių pėdutės, augalų raštai. Žodžiu, žydintis ir klestintis ką tik atbudusios gamtos pasaulis.