Vėl gelbėjami kaštonai

Įsibėgėjantis pavasaris džiugina vis ryškesne žaluma ir pirmaisiais žiedais.

Miesto seniūnijos darbuotojai jau pradėjo kaštonų gelbėjimo darbus – juos juosia specialiomis juostomis, ant kurių gaudomi kenkėjai – keršakandės.

Ne vienas pastabus miestelėnas pastebėjo, jog akis jau džiugina ir pirmieji kaštonų žiedai. Juos pamačius dažnas suklūsta, ar pavyks išvengti ankstyvo kaštonų lapų pageltimo ir sunykimo, kurį sukelia negailestingieji kenkėjai – keršakandės.

Miesto seniūnija, siekdama išgelbėti kaštonus, jau keleri metai juos kiekvieną pavasarį apjuosia specifinėmis kenkėjų gaudyklėmis.

Šįmet šių darbų taip pat neatsisakyta. Pirmiausia suskubta nuo keršakandžių gelbėti kaštonus, augančius Č. Milošo gatvėje. Pirmadienį medžius apsauginėmis priemonėmis juosę miesto seniūnijos darbuotojai sakė, kad ne tik juosia medžius specialiomis juostomis, bet ir prie didžiųjų šakų kabina specialius namelius, į kuriuos viliojami kenkėjai.

,,Tų namelių vidų išklijavome specialia lipnia juosta, be to, į kiekvieną jų įdėjome po tabletę feromono, kurio kvapas masina ir vilioja keršakandes.

Pirmiausia suskubta gelbėti Č. Milošo gatvėje augančius kaštonus, tačiau netrukus bus apsaugoti ir S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje augantys medžiai.

Feromono viliojamos keršakandės sulekia į namelį, prilimpa prie plėvelės ir nugaišta. Maždaug po trijų savaičių plėvelę reikia pakeisti kita. Taip per vasarą ir gaudome kenkėjus“, – sakė kaštonus gelbėję vyrai.

Specialios juostos ir namukai netruks papuošti daugelį miesto kaštonų. Įkandin Č. Milošo gatvės kaštonų gelbėtojai vyksta į S. Dariaus ir S. Girėno gatvę, kurios pakraščiuose taip pat auga kaštonų alėjos.

Ar tokios priemonės veiksmingos? Miesto šeimininkai net neabejoja tuo. Patys miestelėnai jau porą metų galėjo įsitikinti, kad specialiomis priemonėmis apsaugotieji medžiai žaliavo gerokai ilgiau negu tie, kuriems priemonių nepakako.

Specialistų teigimu, kaštoninės keršakandės Europoje išplito prieš porą dešimtmečių, o Lietuvoje pirmą kartą buvo pastebėtos 2002-aisiais Smiltynėje, ties Klaipėda.

Kaštonų lapuose šie gyviai graužia takus ir juose deda kiaušinėlius. Medžiai dėl to per kelerius metus gali net žūti.

Mūsų šalyje keršakandės dar neturi natūralių priešų – net paukščiai jų nelesa. Vadinasi, niokojamus kaštonus ginti tegali žmogus.

Gamtininkų teigimu, efektyvi kovos su keršakandėmis priemonė – rudenį surinkti ir sudeginti kaštonų lapus: taip sunaikinamos šių vabzdžių lervos.

Surinktus lapus galima ir kompostuoti, tačiau tada juos reikia sluoksniuoti su dideliu kiekiu kalkių – kitaip keršakandžių lervutės nežūsta.