Vasaros malonumai ir pavojai

0

Įpusėjus vasarai ir nesitraukiant karščiams, medikai primena, kad šalia vasaros teikiamų malonumų, nereikia pamiršti ir slypinčių pavojų. Kokie jie ir kaip jų saugotis, pataria VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Viltara DŪDIENĖ.

 

Kėdainių PSPC šeimos gydytoja V. Dūdienė pataria kaip išvengti ir apsisaugoti vasarą slypinčių pavojų

Kėdainių PSPC šeimos gydytoja V. Dūdienė pataria kaip išvengti ir apsisaugoti vasarą slypinčių pavojų

-Vasarą mėgstame iškylauti, kaip žinia, šašlykus, dešreles ar kepsnius kepame ant žarijų, kepsninėse. Ką reikėtų žinoti, kad toks maistas nepakenktų sveikatai?

-Atšilus orams, daugiau laiko stengiamės praleisti ne namuose, o soduose, kaimo sodybose, miške ar prie vandens telkinių. Neatsiejama tokių iškylų dalis – ant žarijų ar kepsninėje pagamintas maistas. Tačiau tokio maisto valgyti reikėtų nedaug, nes dažnas poilsiautojas net nenutuokia, kad netinkamai ant žarijų paruoštas maistas gali būti pavojingas sveikatai. Reikia žinoti, kad virškinamajai sistemai gali pakenkti ne tik sudegę ir sunkiai virškinami mėsos baltymai, bet ir kitos mėsoje esančios medžiagos, kurios ilgą laiką produktą kepinant, skrudinant virsta toksinėmis. Todėl dažnai valgant tokį maistą padidėja rizika susirgti vėžiu. Kad maistas nepakenktų sveikatai, rekomenduojama:

kepimui naudoti tik gaminius, kurių sudėtyje nėra nitritų;

prieš kepant mėsą ar jos produktus reikėtų suvynioti į foliją, taip ji bus apsaugota nuo tiesioginės liepsnos;

kepimui rekomenduojama naudoti specialias pakuotes, groteles;

mėsą ir jos produktus rekomenduojama kepti žemesnėje temperatūroje, kad kiek įmanoma sumažėtų jų apdegimo ir apanglėjimo galimybės;

jeigu vis dėlto produktai apdegė, nuo jų būtina nupjaustyti apdegusias ar suanglėjusias vietas.

-Kokių dar taisyklių reikėtų laikytis, maistą ruošiant gamtoje?

-Ir gamtoje ruošiant maistą reikėtų laikytis pagrindinių higienos taisyklių, nepamiršti nusiplauti rankas, plauti vaisius ir daržoves. Žmonės ūmiomis žarnyno infekcijomis gali užsikrėsti per nešvarias rankas ar indus, per užterštus maisto produktus ar vandenį. Negalima rankų, indų, vaisių ar daržovių plauti upėje ar ežere, nes šių telkinių vanduo gali būti užterštas žmogaus sveikatai pavojingais virusais ar bakterijomis. Todėl vykstant į gamtą, būtina turėti pakankamai geriamo vandens, juo plauti rankas ir indus. Karštą vasaros dieną iškylai gamtoje tinka įvairūs traškučiai, sausainiai be įdaro ar kremo, švieži ir džiovinti vaisiai, daržovės, džiovinta ar pramoniniu būdu konservuota mėsa, svarbu, kad produktai būtų kokybiški, nepasibaigusio galiojimo laiko ir tinkamai paruošti. Net ir švieži produktai, netinkamai laikomi (aukštoje temperatūroje, saulėje), greit genda ir gali pakenkti sveikatai. Iškyloms gamtoje nerekomenduojama pienas ir jo produktai, karšto rūkymo mėsa, žuvis, riebūs padažai, tortai, įvairūs gaminiai su kremu, grietinėle, gėrimai su saldikliais, alkoholis. Tačiau reikia nepamiršti šviežių vaisių ir daržovių. Uogose nemažai vitaminų (A, E, B grupės, PP, C), mineralinių medžiagų (natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, jodo), skaidulinių medžiagų, daug celiuliozės ir pektino.

-Vienas iš svarbiausių vartojamų produktų karštą vasaros dieną – vanduo. Priminkite, kokia jo reikšmė žmogaus organizmui?

– Labai svarbu geriamas vanduo. Vanduo, kaip ir oras, yra pagrindinis gyvybės ir geros sveikatos šaltinis, taip pat ir nepakeičiamas maisto produktas. Vanduo yra vienas iš geriausių maisto produktų, mineralinių medžiagų ir vitaminų tirpiklis. Jei organizmui trūksta bent 1 proc. vandens, kyla pavojus širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemai, o netekus apie 15 proc. vandens, organizmas gali žūti apsinuodijęs savo medžiagų apykaitos produktais. Žmogaus kūnas neturi vandens atsargų, kuriomis galėtų pasinaudoti netekęs daug skysčių, todėl privalome kiekvieną dieną išgerti prarastą vandens kiekį. Be to, su geriamuoju vandeniu gauname apie pusę reikiamos mineralinių medžiagų paros normos. Per dieną turime išgerti 8 stiklines vandens, o priklausomai nuo sąlygų (gausiai prakaituojant, sportuojant, per karščius) ir daugiau.

– Neretai daugelis neatsispiria pagundai pasilepinti ir dažnai netgi kiek per daug saulės spinduliuose. Kaip išvengti perkaitimo, saulės smūgio?

-Atėjus vasarai skubame mėgautis kaitriais saulės spinduliais, kuri skatina vitamino D gamybą, gerina savijautą, grūdina organizmą. Tačiau labai dažnai pamirštame, kad besaikis mėgavimasis saule sukelia greitesnį odos senėjimą, padidina melanomos riziką. Veikiama UV spindulių oda plonėja, sausėja, formuojasi raukšlės, šlakai, atsiranda pigmentinės dėmės. UV spinduliai taip pat gali sukelti kataraktą, gali ištikti šiluminis ar saulės smūgis. Kad taip neatsitiktų, reikia vengti saulės jos piko valandomis: 11–15 val. Lietuvoje saulė aktyviausia gegužės–rugsėjo mėnesiais. Gerti pakankamai vandens. Nešioti galvos apdangalus, akinius nuo saulės bei apsauginę aprangą. Kuo daugiau odos uždengia drabužiai, tuo geriau. Tačiau drėgnų drabužių ypač medvilninių apsauga smarkiai sumažėja. Drėgni medvilniniai marškinėliai, lyginant su sausais, suteikia tik pusę apsaugos. Būnant lauke, kai veikia tiesioginiai saulės spinduliai, rekomenduojama neuždengtas kūno vietas pasitepti apsaugine kosmetikos priemone nuo saulės (kremais, losjonais).

-Kokių žmonių grupės ypatingai turėtų vengti saulės spindulių?

-Saulės spindulių pertekliaus turėtų vengti visi, ypač atsargūs turi būti I–II odos tipą turintys asmenys, žmonės, ant kurių kūnų yra daug apgamų, anksčiau nudegę nuo saulės. Vaikų ir paauglių apsaugai nuo UV spindulių taip pat reikia skirti daug dėmesio, nes šios amžiaus grupės itin jautrios žalingam UV spindulių poveikiui, o nudegimai nuo UV spindulių vaikystėje didina odos vėžio ir kataraktos riziką vyresniame amžiuje, taip pat slopina imuninę sistemą. Atsargūs turi būti ir lėtinėmis ligomis sergantys žmonės (širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ir kt.), vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys.

-O kalbant apie vaistinėlę, kurią rekomenduotumėt vykstant į gamtą, poilsiaujant, kas joje turėtų būti?

-Vykstant į gamtą ar poilsiaujant pravartu su savimi turėti vaistinėlę, kurioje būtų medicininis bintas, elastinis bintas, pleistras, vata, temperatūrą ir skausmą mažinantys vaistai, aktyvuota anglis, vaistai nuo viduriavimo, nuo alergijos, virškinimą gerinantys fermentai, žaizdą dezinfekuojantis skystis ar purškalas. Būtina pasiimti vaistus, skirtus gydytojo nuo lėtinių ligų (astmos, hipertenzijos ir kt.)

 

Asta Raicevičienė

VšĮ Kėdainių PSPC atstovė viešiesiems ryšiams

Leave A Reply