Rugilė Lapienytė neslepia, kad į mokyklą rugsėjo pirmąją grįš labai gerai pailsėjusi. „Toikių įsimintinų atostogų dar neturėjau“, – šypsodamasi sakė būsima „Atžalyno“ gimnazijos abiturientė. 

Praktiškai visa stovyklos grupė Prater pramogų parke Vienoje.

Praktiškai visa stovyklos grupė Prater pramogų parke Vienoje.

Mergina dar gyvena tarptautinės stovyklos įspūdžiais. Į stovyklą, organizuotą Vienoje, Rugilė išvažiavo gavusi Kėdainių moterų klubo „Lions“ pasiūlymą. Antrus veiklos metus skaičiuojantis moterų klubas labai veržliai įsiliejo į kraštiečių gyvenimus: „liūtės“ jau surengė ne vieną paramos akciją, padeda tiems, kam labiausiai reikia. Moterys, priklausydamos vienai didžiausių tarptautinių organizacijų, turi galimybę savo krašto vaikams padėti išvažiuoti į stovyklas, organizuojamas visame pasaulyje. „Labai šaunu, kad mes užmezgėme draugystę su Rugile, kuri susidomėjo galimybe pavasaroti kitaip ir kitoje aplinkoje. Smagu matyti, kad mergina grįžo kupina gerų įspūdžių. Vadinasi, mums pavyko šios merginos vasarą praturtinti“, – sakė Kėdainių moterų klubo „Lions“ prezidentė Lina Adomaitienė.

Rax kalnyne, 1500 m aukštyje.

Rax kalnyne, 1500 m aukštyje.

Pažintis su netradicine močiute
„Iš stovyklos grįžau vos prieš keletą dienų, tačiau vėl noriu grįžti atgal į ją. Esu laiminga labai įdomiai praleidusi laiką, įveikusi savo baimes ir sutikusi daug nuostabių žmonių. Truputėlį jaudinausi prieš išvykdama, nes nežinojau, kaip man pavyks sutarti su šeima, kurioje turėjau gyventi savaitę prieš stovyklą. Dar susirašinėdama laiškais sužinojau, kad būsiu priimta į austrų, gyvenančių Vienoje, šeimą, tačiau dėl karščių man jie pasiūlė įsikurti kartu su jų dukra kaime pas močiutę. Galvojau, koks gi įdomumas sėdėti kaime su septyniasdešimtmete. Tačiau sutikusi tą nuostabią moterį supratau, kokios klaidingos būna mūsų nuostatos. Mano 72 metų globėjai energijos gali pavydėti dažnas trisdešimtmetis. Ji ne tik vairuoja automobilį ir mane su kartu priimta globoti suome Emilia vežiodavo po apylinkes, kartu kepė desertus, bet ir nustebino savo svajonių siekimu. Gražaus amžiaus moteris net keletą kartų per savaitę skuba į anglų kalbos kursus, mat nori patobulinti turimas žinias. Esu labai dėkinga mane globojusiai šeimai už galimybę pažinti Austriją. Iki šios vasaros aš nebuvau mačiusi kalnų. Austrijoje aš jais gėrėjausi nuolat keliaudama kalnų vietovėmis. Mes kartu

Mara (globėjos sesuo), Emilia (mergina iš Suomijos, gyvenusi kartu su Rugile toje pačioje šeimoje), Rugilė ir globėja močiutė lietingą dieną Zalcburge.

Mara (globėjos sesuo), Emilia (mergina iš Suomijos, gyvenusi kartu su Rugile toje pačioje šeimoje), Rugilė ir globėja močiutė lietingą dieną Zalcburge.

aplankėme daugelį miestų. Ne kartą viešėjome Vienoje, Zalcburge.
Labai smagu prisiminti, kaip kartu su visa šeima darėme gardžius desertus. Aš net juokiuosi, jog tikrai negalvojau, kad Austrija – abrikosų šalis. Pamačiau, kad abrikosai ten auga kiekviename sode. Tad šių vaisių labai daug prisiragavau. Dabar svajoju namiškiams iškepti austrišką štrudelį“, – nesustodama įspūdžiais dalijosi Rugilė.

Pramogos su 22 šalių atstovais
Po savaitės austrų šeimoje Rugilė kartu su drauge laiką leidusia suome buvo nuvežtos į kitoje Vienos pusėje organizuotą sporto ir kultūros stovyklą. Į ją suvažiavo 29 jaunuoliai iš 22 šalių. „Stovykla buvo visiškai kitokia, negu tikėjausi. Esu iš tų žmonių, kurie kitus prie savęs prisileidžia sunkokai, tad prieš atvažiuodama stovyklauti mąsčiau, ar pavyks susirasti draugų, bendraminčių. Nepatikėsite – susidraugavau su visais. Net septynerius metus po vienos nelaimės buvau nesėdusi ant dviračio. Stovykloje aš tą baimę įveikiau ir net kartu su kitais stovyklautojais įveikiau 36 kilometrų žygį dviračiais. Labai smagu žinoti, kad būdama toli nuo gimtinės aš susidorojau su tokiu iššūkiu. Aš nuolat

Belvederio dvaras Vienoje.

Belvederio dvaras Vienoje.

jaučiau palaikymą, padrąsinimą, rūpestį. Stovykloje ir vadovai, ir stovyklautojai negailėjo dėmesio vienas kitam. Ten būdama iš esmės pažinau tikrąją savanorystę. Mūsų stovyklos vadovas, kelių firmų įkūrėjas, priklausantis „Lions“ organizacijai, negailėjo laiko jaunimui, atvykusiam iš viso pasaulio. Jis nuoširdžiai su mumis leido laiko ir už tai negavo jokio atlygio. Manau, kad toks žmogus yra tiesiog nuostabus“, – šiltus prisiminimus pasakojo Rugilė.

​Agnieška (Lenkija), Habib (Tunisas), Emilia (Suomija), Shalva (Gruzija), Dori (Vengrija) ir Rugilė. Patys nuostabiausi žmonės, su kuriais, Rugilė tikra, dar liks draugais daug daug metų!

​Agnieška (Lenkija), Habib (Tunisas), Emilia (Suomija), Shalva (Gruzija), Dori (Vengrija) ir Rugilė. Patys nuostabiausi žmonės, su kuriais, Rugilė tikra, dar liks draugais daug daug metų!

Draugystės tęsis ir ateityje
Iš stovyklos grįžusi Rugilė labai džiaugiasi užsimezgusiomis pažintimis. Mergina kasdien sulaukia dešimčių laiškų nuo buvusių stovyklos bičiulių. „Su šešiais artimiausiais draugais kalbame kiekvieną dieną ir netgi jau planuojame, kada ir kaip visiems susitikti. Anksčiau net nebūčiau pagalvojusi, kad per keletą savaičių galima taip artimai susidraugauti.
Labai džiaugiuosi gražiomis draugystėmis ir tuo, kad įgavau pasitikėjimo savimi. Labai patobulinau savo anglų kalbą. Dabar drąsiai su visais bendrauju ir visai nesibaiminu, kad kažko galiu nežinoti. Žinau, jog šypsena yra geriausias ginklas visose kovose“, – šypsojosi Rugilė.
Merginai neišdildomą įspūdį paliko daugelis dalykų: ir sutikti žmonės, ir patirti jausmai, ir aplankytos vietos. „Vienos didybės nepamiršiu niekada. Tai prabangus miestas su labai šiltais žmonėmis. Buvo smagu vaikščioti Vienos gatvėmis pasipuošus marškinėliais su Lietuvos atributika ir sulaukti vietinių gyventojų klausimų, ar aš gerai jaučiuosi jų mieste, ar man viskas aišku.
Tiesiai šviesiai galiu sakyti, kad tai buvo geriausios trys savaitės mano gyvenime, ir net neturiu pakankamai žodžių išreikšti, kokia aš esu dėkinga „Lions“ klubo moterims už šitą galimybę“, – sakė R. Lapienytė, kuri puikiai praleido paskutinę nerūpestingą vasarą, nes kitąmet jai rūpės baigiamieji egzaminai ir svajonė pradėti veterinarijos studijas.

Panašios naujienos