Valdančiąją koaliciją suformavę judėjimo „Mūsų krašto sėkmei“ atstovai ėmėsi veiksmų. Jų balsais panaikintas sprendimas, kuriuo patys daugiabučių gyventojai įpareigoti prižiūrėti savo aplinką. Nuo šiol tai darys miesto seniūnija, o per metus tai kainuos 53,4 tūkst. eurų. Už miesto daugiabučių namų aplinkos puoselėjimą mokės visi rajono gyventojai – gyvenantys privačiuose namuose bei kaimo daugiabučiuose, kurių aplinka rūpinasi patys.

Privilegija miestiečiams: aplinka tvarkoma biudžeto lėšomis

Net 11 rajono politikų netikėtai pakeitė savo nuomonę ir praėjusį penktadienį vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje balsavo už tai, kad mieste, daugiabučiuose, gyvenantiems žmonėms nereikėtų rūpintis savo aplinkos tvarkymu.

„Miesto daugiabučiai tvarkomi, kaimo – netvarkomi. Kaimo žmonės, kurių tik 17 procentų gyvena daugiabučiuose, kiti – individualiuose namuose. Taip pat pensininkai, seneliai, uždirbantys mažus pinigus žmonės turi finansuoti miesto daugiabučių gyventojus, kurių pajamos tikrai yra didesnės. Tai yra neteisinga, turėtų būti kitaip“, – teigė Kėdainių rajono tarybos narys Saulius Grinkevičius.

Nors šie politikai dar praėjusiais metais pasisakė už ilgai galiojusios tvarkos pakeitimą ir įpareigojo daugiabučių bendrijas rūpintis savomis teritorijomis, po rinkimų viskas staiga pasikeitė. Rajono valdantieji, o tiksliau – frakcija „Mūsų krašto sėkmei“, nusprendė, kad miesto daugiabučių aplinką ir toliau tvarkys ne gyventojai, bet miesto seniūnija.

Nors Kėdainių rajono politikai dar praėjusiais metais pasisakė už ilgai galiojusios tvarkos pakeitimą ir įpareigojo daugiabučių bendrijas rūpintis savomis teritorijomis, po rinkimų viskas staiga pasikeitė. Rajono valdantieji, o tiksliau – frakcija „Mūsų krašto sėkmei“, nusprendė, kad miesto daugiabučių aplinką ir toliau tvarkys ne gyventojai, bet miesto seniūnija.

Tai padaryta nepaisant apklausų, kuriose dauguma gyventojų pasisakė prieš tokią tvarką, rezultatų. Nepaisyta ir argumento, jog taip didinama atskirtis rajone, kuriami dvigubi standartai, supriešinami miesto ir kaimo gyventojai. Nes kaimuose esančių daugiabučių kiemus tvarko patys gyventojai, o už miestiečius šiuos darbus atliks seniūnija. Per metus visa tai kainuos ne taip ir mažai – 53,4 tūkst. eurų.

Opozicijos atstovų teigimu, tai iš esmės neteisinga, nes mokesčius moka visi, o kaime žmonių gaunamas atlyginimas mažesnis nei gyvenančių mieste.

Formali priežastis – neįteisinti namų kiemai

Valdančiųjų siūlymas naikinti praėjusiais metais priimtus pakeitimus formaliai motyvuotas tuo, jog didžioji dauguma miesto daugiabučių nėra įsiteisinę savo teritorijų. Kol tai neįvyko, žemė, ant kurios stovi namai bei jų kiemai priklauso valstybei.

„Manau, kad teisinga šitą klausimą grąžinti į pradinę stadiją ir ieškoti geresnių sprendimų. Išties yra aiškus faktas, kad valstybinę žemę turi prižiūrėti seniūnijos. Nes to iš esmės reikalauja teisės aktai, o sklypų, priskirtų (daugiabučių namų – red.) bendrijoms, rajone yra vos keli“, – kalbėjo frakcijos „Mūsų krašto sėkmei“ seniūnė Nijolė Naujokienė, pabrėždama, jog žemės sklypų įregistravimas – pačių bendrijų reikalas.

Politikė minėjo, jog didesnioji dalis miesto daugiabučių gyventojų nepritarė anksčiau priimtam sprendimui, todėl ir reikia atstovauti jų interesus.

Tiesa, nutylėtas liko svarbus faktas, jog didžioji dalis apklaustų rajono gyventojų pasisakė už tai, kad savo teritorijas mieste prižiūrėtų patys miesto daugiabučių gyventojai, o ne seniūnija biudžeto lėšomis.

Siūlymą kritikavo opozicija

„Kaip bus su tais namais, kurie ne vienerius metus patys tvarkosi? Kaimiškose seniūnijoje net pinigų nėra skiriama daugiabučių teritorijų tvarkymui, nors juose ir gyvena daug mažiau žmonių. Tai ir Akademija, ir Vainotiškis. Ir mieste – nemažai namų, kur patys žmonės tvarkosi, gėlynus sodina. Ar bus mokami pinigai, kad jie, o ne seniūnija prižiūri?“, – klausė opozicijai priklausanti Tarybos narė, buvusi rajono merė Virginija Baltraitienė.

Politikė siūlė taikyti praktiką, kurią naudoja kiti šalies miestai. Kai daugiabučių aplinką prižiūri seniūnija ar kitos įmonės, tačiau už šias paslaugas galiausiai sumoka patys gyventojai.

„53 tūkstančiai eurų numatyta biudžete tvarkymo darbams. Tačiau kaimo seniūnijoms nenumatyti pinigai, kurie būtų skiriami daugiabučių aplinkos tvarkymui. Ir seniūnai iš bendrojo biudžeto tuos darbus atlieka“, – administracijos direktoriaus Arūno Kacevičiaus klausė kadenciją baigęs rajono meras Saulius Grinkevičius bei siūlė skirti papildomas lėšas daugiabučių priežiūrai kaimiškose vietovėse.

Administracijos vadovas A. Kacevičius atsakė motyvuodamas tuo, esą seniūnijos turi įsigijusios ir traktorių, ir kitos technikos, o aplinka tvarkoma, kaip ir anksčiau.

„Kaimiškos seniūnijos turi bendrus pinigėlius aplinkos tvarkymui, o miestas turi „plius“ daugiabučių tvarkymui“, – replikavo S. Grinkevičius.

Vietoj atsakymo – padėka aplinkos puoselėtojams

„O ką jūs pasakytumėte individualių namų savininkams, kad visų rajono mokesčių mokėtojų sąskaita bus mokama tik už daugiabučių namų teritorijų tvarkymą. Nors individualių namų savininkai priešais savo teritorijas irgi turi žalių vejų, kurias patys šienauja.

Tai irgi socialiai neteisinga. Nes pagal apklausą – nuo 66 iki 80 procentų buvo „prieš“ (kad daugiabučių aplinką tvarkytų ne gyventojai, o savivaldybė, biudžeto lėšomis“, – administracijos vadovo A. Kacevičiaus klausė Tarybos narė Vilma Šnurevičiūtė.

Nors klausimas nuskambėjo apie socialinį neteisingumą, kai vieni aplinką tvarko savomis jėgomis bei lėšomis, o už kitus tai padaro savivaldybė, A. Kacevičius atsakė ypač aptakiai.
Savivaldybės administracijos vadovas pagyrė aplinką tvarkančius žmones ir jiems padėkojo už prisidėjimą prie gerbūvio puoselėjimo.

Kuriami dvigubi standartai, kaimas supriešinamas su miestu

Valdančiosios daugumos atstovas, valstiečių ir žaliųjų frakcijos atstovas Algimantas Kižauskas savo pasisakyme akcentavo, jog aplinkos grožis, jo palaikymas nemažai kainuoja ir pateikė

pavyzdžius, kaip tvarkosi Akademijos daugiabučių gyventojai. Pasak politiko, tai žmonės daro gera valia, norėdami gyventi gražioje aplinkoje.

„Jeigu savivaldybė prisidėtų prie to, būtų labai gerai“, – sakė A. Kižauskas.
Opozicijos atstovas Saulius Sinickis minėjo nemažai bendravęs su kaimiškose vietovėse esančių daugiabučių namų bendrijų atstovais. Politikas prakalbo apie šio valdančiųjų sumanymo ydingumą, kai, rajone įdiegiant dvigubus standartus, supriešinami miesto ir kaimo gyventojai.

„Jie tai daro (tvarko aplinką – red.) neturėdami kitos išeities. Jie su mielu noru sutiktų, kad šiuos darbus atliktų seniūnija, kaip tai daroma mieste.

Kėdainių rajone bus dvigubi standartai ir kaimas bus supriešintas su miestu“, – akcentavo S. Sinickis, siūlydamas nepalaikyti sprendimo projekto ir palikti galioti anksčiau priimtus sprendimus.

Ką sako apklausos rezultatai?

Kadenciją baigęs rajono vadovas S. Grinkevičius akcentavo, kad apklausos, kurių rezultatus savaip interpretuoja valdantieji, aiškiai parodė, kokia daugumos gyventojų pozicija.

„Apklausos buvo organizuotos teisingai. Pirmojoje apklausoje 54 proc. gyventojų pasisakė už tai, kad gyventojai turi patys tvarkytis, 41 proc. – kad turi tvarkyti seniūnija“, – akcentavo S. Grinkevičius.

Jis prisiminė, jog ir tuomet kai kuriems pasirodė, kad ši apklausa nepakankamai reprezentatyvi. Buvo sukurta iniciatyvinė grupė, kuri bandė padaryti dar vieną apklausą, t. y. organizuoti sueigą. Tam buvo skirti administraciniai resursai, arena, kurioje turėjo susirinkti bent 3,5 tūkst. gyventojų.

„Deja, susirinko tik apie 700 žmonių, tai dar kartą parodo, kad dauguma Kėdainių krašto žmonių pritarė tam, kad daugiabučių aplinką turi tvarkyti patys gyventojai, o ne kas nors kitas“, – kalbėjo S. Grinkevičius.

Mokesčius moka visi, privilegijos – tik miestui

Visiškai nesuprantamu argumentu politikas vadino siūlymą apklausti tik daugiabučių namų gyventojus.

„Pinigai šiai paslaugai yra surenkami iš visų Kėdainių rajono gyventojų. Mokame mes visi, todėl teisinga apklausti visus gyventojus. Logiška, kad daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms patogiau nieko netvarkyti, kad jiems aplinką prižiūrėtų seniūnija“, – kalbėjo S. Grinkevičius.

Nepaisant to, kad svarstant šį klausimą vis buvo pabrėžiamas socialinis neteisingumas, kai vieni aplinką tvarko savomis jėgomis bei lėšomis, o už kitus tai padaro savivaldybė, administracijos direktorius Arūnas Kacevičius atsakė ypač aptakiai. Jis tik pagyrė aplinką tvarkančius žmones ir jiems padėkojo už prisidėjimą prie gerbūvio puoselėjimo.

Atremdamas valdančiųjų argumentus, kad 70 proc. apklaustų daugiabučių gyventojų pageidavo, jog aplinką už juos tvarkytų miesto seniūnija, S. Grinkevičius pabrėžė: net 30 proc. daugiabučiuose gyvenančių žmonių savo gerbūvį nori kurti patys.

„Miesto daugiabučiai tvarkomi, kaimo – netvarkomi. Kaimo žmonės, kurių tik 17 procentų gyvena daugiabučiuose, kiti – individualiuose namuose. Taip pat pensininkai, seneliai, uždirbantys mažus pinigus žmonės turi finansuoti miesto daugiabučių gyventojus, kurių pajamos tikrai yra didesnės. Tai yra neteisinga, turėtų būti kitaip. Pavyzdžių Lietuvoje yra, jau 2015 metų pabaigoje Kaunas priėmė 50 metrų apie namus ribą, žmonės tvarkosi ir didelių problemų nėra“, – sakė S. Grinkevičius.

Nulėmė valdančiųjų balsai

Prieš siūlymą neįsiklausyti į gyventojų nuomonę, apklausų rezultatus ir miesto daugiabučių tvarkymą paversti našta visiems rajono mokesčių mokėtojams, vieningai balsavo opozicijos atstovai.
„Prieš“ pasisakė 7 Tarybos nariai: Virginija Baltraitienė, Sandra Barzdienė, Saulius Grinkevičius, Steponas Navajauskas, Virmantas Pikelis, Saulius Sinickis bei Vilma Šnurevičiūtė.
Savo nuomonės neturėjo ir balsuodamas susilaikė tik vienas Tarybos narys – Rimantas Diliūnas.

17 politikų su meru V. Tamuliu priešakyje balsavus „už“, sprendimo projektas buvo priimtas ir panaikinti praėjusią kadenciją priimti pakeitimai.

Prieš metus pritarė reformai, dabar – balsavo prieš ją

Po balsavimo, kuriuo panaikinus reformas vėl sugrįžta prie senosios tvarkos, neištvėrė opozicijos atstovas V. Pikelis.

Jis priminė daugeliui valdančiųjų garbės nedarantį faktą, puikiai iliustruojantį, kaip greitai išsižadama savo nuomonės.

„Norėjau dar kartą (pakalbėti – red.) apie nuoseklumą ir nuomonės laikymąsi. Prieš save turiu 2018 metų balandžio 20 dienos balsavimo rezultatus, kai buvo įtvirtintas šis taisyklių punktas.
Tik vienas Tarybos narys balsavo „prieš“, kuris šiai kadencijai net neišrinktas.

Mes turime 11 Tarybos narių, kurie ir šiandien sėdi šioje salėje, kurie palaikė šį sprendimo punktą. Gerbiamieji, man tikrai nesuprantamas toks nuomonės pasikeitimas“, – replikavo opozicijos atstovas V. Pikelis.

About The Author

Related Posts

2 komentarai

  1. Lionius

    Uzlipo runkeliai eilini karta ant to paties greblio. Tuoj dar siurprizu paduos sita komunistu valdzia, kitu saskaita. Nu bet aisku nuo ko ateje pradejo, tai sau ir savo kisenei pasididino algas.

    Atsakyti
    • sanrda

      Pritariu, Grinkeviciui intelektualus buvo, kiekvienas namas tvarkesi kaip galejo, vieni pinigus mokejo uz grazia aplinka, kiti uz piktrozes aplink namus. tuos pacius pinigus, va tai lygiava ir demoktratija buvo, pasiilgau. O kaimas, na taip as labai noriu, kas i mano kiema ateitu su trimeriu tvarkyti mano alpinariumu ir dar uz tai as sumokesiu, aciu. Runkeliai valdo, bet man patinka bent jau sitas sprendimas.

      Atsakyti

Leave a Reply to Lionius Cancel Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.