Valdžia demonstruoja rūpestį, o ūkininkai varomi į akligatvį

0

„Stumbrai laukus trypia kasmet, o valdžia iš anksto nutarė per trejus metus vienam ūkininkui atlyginti apie 52 tūkstančius litų žalos. Nei matavo, nei skaičiavo, ko gero, tik į lubas pažiūrėjo“, – pyko Truskavos seniūnijoje ūkininkaujantis Ramūnas Kriūnas.

Po ištryptų rapsų lauką žvalgėsi (iš kairės) savivaldybės skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas, rajono Aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Alfonsas Čeida, ūkininkai Marius Juodenis ir Ramūnas Kriūnas.

Po ištryptų rapsų lauką žvalgėsi (iš kairės) savivaldybės skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas, rajono Aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Alfonsas Čeida, ūkininkai Marius Juodenis ir Ramūnas Kriūnas.

Pasak ūkininko, tuos 52 tūkst. litų žalos žvėrys gali pridaryti ir per vienerius metus. Vadinasi, kitus dvejus jie gali siautėti kiek tinkami? Valdžia stumbrus įrašė į Raudonąją knygą, o žemdirbiai tegu už tai moka?

R. Kriūno valdose stumbrai taip ištrypė rapsus, kad trijuose hektaruose teliko apie 20 proc. pasėlių.

Vadinasi, tame plote teliko apie penktadalis derliaus. Valdžia demonstruos rūpestį laukine gyvūnija, o ūkininkas dirbs nuostolingai?

,,Pikta, kad valdininkai nesupranta tokių dalykų. Mums svetimo nereikia. Tačiau nesame tiek turtingi, kad išlaikytume stumbrų kaimenes. O tada dar klausytumėmės priekaištų, jog mažai mokame žmonėms. Tiesiog rankos svyra“, – prisipažino ne vienas ,,Kėdainių mugės“ kalbintas ūkininkas.

Stumbrai kalbų nepaiso

Nė vienas ūkininkas, beje, nereikalavo stumbrus iššaudyti, išvyti iš Lietuvos ar griebtis dar kokių nors ,,griežtų akcijų“. Jų manymu, valdžia tiesiog turėtų elgtis nuosekliai – jei jau prisiima įsipareigojimus kažką saugoti, tai turi šią naštą nešti, o ne užkrauti kažkam kitam.

O iki šiol, deja, tik pašnekama, kad stumbrų kai kur per daug, gal ir reiktų dalį jų perkelti į kitus rajonus ar įrengti specialius aptvarus.

Stumbrams dėl tokių kalbų, kaip sakoma, ,,nei šilta, nei šalta“ – jų kaimenės toliau laksto ne tik po miškus, bet ir po laukus.

Kur kas prasčiau jaučiasi žemdirbiai: jiems juk reikia gyventi. Kolektyvinių sodų daržininkai supyksta, pamatę svetimo išrautą morkelę. O stumbrai juk ištrypia ištisus hektarus.

Laksto jau dvi bandos

Savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo Algimanto Žviko teigimu, pernai mūsų rajono žemdirbiams stumbrai pridarė apie 111 tūkst. litų, užpernai – net 370 tūkst. litų žalos.

,,Tik iš kelių seniūnijų kreiptasi ir dėl šernų, elnių, stirnų padarytos žalos. Tačiau daugiausiai skundžiamasi stumbrais“, – sakė A. Žvikas.

Nesunku įsivaizduoti, kas lieka iš pasėlių, per juos perlėkus tokiai bandai.

Nesunku įsivaizduoti, kas lieka iš pasėlių, per juos perlėkus tokiai bandai.

Laukinių gyvūnų rajono žemdirbiams padarytą žalą vertina speciali savivaldybė komisija. Pranešimai apie stumbrų ištryptus pasėlius į ją atkeliauja kone kas savaitę.

„Ir ūkininkai, ir medžiotojai pastebėjo, kad dar neseniai buvusi viena stumbrų banda skilo į dvi.

Dabar po rajoną laksto jau dvi šių stambių gyvūnų kaimenės: vienoje jų – apie 15, kitoje – apie 50 stumbrų.

Kiekvienoje šių bandų yra patelių, kurios kas antri metai atsiveda jauniklių. Taip stumbrų rajone nuolat daugėja.

O sumedžioti neleidžiama net ligotų stumbrų. Panašu, kad jie tai suprato – nė kiek nesibaimindami traukia į laukus ir maitinasi tuo, kas patinka. Labiausiai šiuos gyvūnus traukia cukriniai runkeliai, rapsai ir kviečiai.

Kurį laiką nuo stumbrų kentėdavo tik Šventybrasčio, Vilainių, Tiskūnų, Truskavos apylinkių žemdirbiai. Šįmet jau kėsintasi į Lančiūnavos daržininkų laukus“, – sakė A. Žvikas.

 

Leave A Reply