Vaistininkai: senosios infekcijos tūno visai šalia mūsų – kaip jas atpažinti

0

Meningokokine infekcijaManantys, kad tokios ligos kaip tymai ar difterija lietuviams seniai nebegresia, gali skaudžiai apsirikti. Pasak vaistininkų, kadaise pamirštos infekcijos net ir išsivysčiusiose šalyse vėl duoda apie save žinoti, o sumažėję skiepijimo mastai gali lemti, kad senosios užkrečiamosios ligos taps dažnesnės ir pareikalaus daugiau aukų. 

„Mus pasiekia signalai, kad ligos, kurios, atrodytų, mums neaktualios jau daug dešimtmečių, vėl gali tapti realia grėsme. Pavyzdžiui, Pasaulinė sveikatos organizacija neseniai skelbė apie sergamumo tymais židinius net tokiose valstybėse kaip JAV. Tymų atvejų fiksuota ir Lietuvoje, kaip, beje, ir difterijos, tuberkuliozės, kokliušo, maliarijos. Kaip žinia, vienintelė efektyvi priemonė kovoje su šiomis negandomis yra skiepai, tačiau pastaraisiais metais ši priemonė apaugo stereotipais, imta vertinti kaip nereikalinga atgyvena, tad sergamumas tymais ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis ateityje gali išaugti“, – sakė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Žydrūnė Muzikevičiūtė.

Vaistininkės žodžius patvirtina ir Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenys, rodantys, kad sergamumas tymais per 2007-2013 m. padidėjo nuo 0 iki 1,18 atvejų 10 tūkst. gyventojų.

Jos teigimu, nors dalis užkrečiamųjų ligų jau pamirštos, jų sukėlėjai tebecirkuliuoja mūsų aplinkoje, o gerėjant susisiekimui su kitomis pasaulio šalimis ir daugiau keliaujant, tikimybė užsikrėsti infekcijomis didėja. „Tačiau didžiausią įtaką potencialiai grėsmei turi skiepų vengimas. Žmonės vengia skiepyti vaikus dėl įvairių priežasčių: galimos išlaidos, laiko trūkumas, informacijos stoka, komplikacijų baimė. Deja, dažniausiai šios priežastys nėra pagrįstos. Juk kuo daugiau bus nepaskiepytų asmenų, tuo didesnė tikimybė, kad senosios ligos sugrįš“, – teigė vaistininkė.

Tiesa, Ž. Muzikevičiūtė pripažino, kad kol kas vaistininkai su senosiomis ligomis susiduria itin retai, kadangi net ir esant vienetiniams susirgimams, žmonės kreipiasi tiesiai į gydymo įstaigas. „Bet ateityje, manau, situacija gali keistis, juk gyventojai jau nebežino ar yra pamiršę, kokie simptomai gali reikšti pavojingas infekcijas ir sumaišyti juos su kitomis, ne tokiomis pavojingomis ligomis arba apskritai simptomus ignoruoti. Taip galima sulaukti ir itin skaudžių pasekmių, todėl visada svarbu konsultuotis su gydytoju ar vaistininku“, – pabrėžė ji.

Anot pašnekovės, jei žmogus negaluoja, bet nežino, kokia to negalavimo priežastis, delsti ar gydytis pačiam jokiu būdu nevertėtų. „Žinoma, skirtingos senosios ligos turi skirtingus simptomus, tačiau bet kokiu atveju reikėtų sunerimti esant aukštai, virš 40 laipsnių temperatūrai, pastebėjus neaiškios kilmės, staigiai plintančius, šlapiuojančius ar kraujuojančius bėrimus ant odos ir gleivinės, taip pat esant gausiam viduriavimui. Ypač šie simptomai pavojingi sergantiems lėtinėmis ligomis, vaikams, senjorams, taip pat buvusiems egzotiškose šalyse“, – teigė Ž. Muzikevičiūtė.

Dažnai keliaujantiems vaistininkė patarė laikytis maisto ir geriamojo vandens higienos, saugotis geliančių bei kandančių vabzdžių, stengtis išvengti traumų. „Taip pat svarbu turėti gerai sukomplektuotą vaistinėlę, jos sudėtis priklauso nuo lankomos šalies rizikos veiksnių bei paties keliautojo sveikatos ypatybių, tad prieš ją ruošiant geriau pasitarti su specialistu. Ir žinoma, nepamiršti pasiskiepyti, pasirūpinti skiepijimo kalendoriumi, profilaktinėmis priemonėmis bei preparatais, tokiais kaip specialūs repelentai nuo maliarinių uodų“, – konsultavo „Camelia“ vaistininkė.

Grėsmę galinčių kelti infekcinių ligų penketukas:

Tymai. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausiai mirtį sukeliančių ligų, kurią galima kontroliuoti vakcinomis. Tymai prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių uždegimu. Po poros dienų atsiranda bėrimas galvos srityje, vėliau jis apima liemenį, galūnes. Liga labai užkrečiama, perduodama oro lašeliniu būdu. Vaikai nuo tymų skiepijama skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Vakcina nuo tymų-epideminio parotito-raudoniukės (MMR) yra rekomenduojami kalendoriniai skiepai, tačiau neprivalomi.

Difterija. Liga prasideda bendru negalavimu, blogu apetitu, karš­čiavimu, nestipriu gerklės skausmu. Vėliau gleivinę padengia apnašos. Taip pat sutrinka širdies ir kraujagyslių sistemos veikla: padažnėja pulsas, kartais sumažėja kraujospūdis, pakinta širdies tonai. Liga perduodama oro-lašeliniu keliu, rečiau – kontaktiniu būdu, per infekuotus maisto produktus. Paskiepyti žmonės tampa nejautrūs difterijos bakterijos toksinui, bet atsparumo pačiai bakterijai neįgyja.

Maras. Tai gali būti vis dar aktuali liga, kurią platina ir ja serga graužikai, katės, šunys, triušiai, blusos. Maro požymiai – dusulys, galvos skausmas, viduriavimas, karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, raumenų skausmas, odos opos. Nors Lietuvoje gamtinių maro židinių nėra, galima įvežtinio maro rizika (iš kai kurių Pietų Amerikos, Afrikos, Azijos šalių).

Poliomielitas. Viena pavojingiausių XX a. virusinių epideminių ligų, Lietuvoje suvaldyta dar 1972-aisiais. Tačiau kol pasaulyje yra nors vienas poliomielitu užsikrėtęs žmogus, yra rizika, kad virusas gali išplisti. Liga lengvai plinta tarp neskiepytų žmonių. Ligos pradžia panaši į lengvą kvėpavimo takų ar žarnyno infekciją, po to būna pagerėjimas, paskui vėl pakyla temperatūra, atsiranda nugaros, galūnių skausmai, paralyžius.

Maliarija. Paprastai ligą sukelia tam tikros genties uodai, bet galima užsikrėsti ir nuo parazitų nešiotojo, per užkrėstus instrumentus. Dažniausiai maliarija prasideda aukštu karščiavimu, kuris kartojas kas dvi tris paras. Karščiavimo priepuolis prasideda šalčio krėtimu. Ligonį troškina, kamuoja stiprūs galvos bei raumenų skausmai, galimas pykinimas, traukuliai, sąmonės sutrikimai. Reikšmingiausia apsisaugojimo nuo maliarijos priemonė – reguliarus vaistų vartojimas.

Leave A Reply