Į Kėdainius atvykusį žymų gamtininką, prozininką, fotografą, aplinkosaugininką, radijo laidų vedėją bei vaikiškų knygų ir knygelių autorių Selemoną Paltanavičių pažįsta ir didelis, ir mažas. Dažnas mūsų užaugo skaitydami jo kūrinius apie gamtą bei gyvūnus. 

S. Paltanavičius yra parašęs daugiau nei penkiasdešimt įvairių knygų ir knygelių, skirtų vaikams.

S. Paltanavičius yra parašęs daugiau nei penkiasdešimt įvairių knygų ir knygelių, skirtų vaikams.

Daugiausiai vaikams kuriantis rašytojas prisipažino – vienas vaikystėje atsitikęs įvykis pakeitė kone visą jo tuometę pasaulėžiūrą, kuri nepakito iki šiol, nors praėjo ne viena dešimtis metų.

Svarbu vaikus supažindinti nuo mažumės
Kėdainių rajono savivaldybės M. Daukšos viešojoje bibliotekoje svečias dalyvavo dviejuose susitikimuose – pirmiausiai su vaikais, o kiek vėleliau – su suaugusiaisiais. Abu kartus į salę prigužėjo labai daug norinčiųjų pabendrauti su rašytoju ir gamtininku.
„Susitinku taip dažnai, kaip galiu, dažniausiai su vaikais. Didžioji dauguma iš mano parašytų penkiasdešimties knygų ir knygelių yra skirta būtent vaikams. Rašau mažiesiems, nes tikiu, kad pirmiausiai reikia mokyti vaikus tų pradinių, pagrindinių žinių. Kol kas dar ne viską parašiau, ne viską papasakojau, todėl važiuoju į susitikimus norėdamas dalintis tuo, ką pats turiu“, – sakė S. Paltanavičius.
Pasak pašnekovo, šiuolaikiniai vaikai labai daug kuo domisi: klausia apie kūrybą, klausia, kaip tapti mokslininku, koks yra mokslą pasirinkusiojo kelias. „Klausimai ne visada būna paviršutiniški. Be to, šiuolaikinių vaikų istorijos apie piemenukus jau nebedomina, jiems žymiai įdomiau technologijos, mobilieji telefonai“, – sakė žymus gamtininkas S. Paltanavičius.

img_7762Pažintį mena iki šiol
Čia pat papasakojo seną, ne vieną dešimtį metų senumo siekiančią, istoriją, kuri jam iki šiol yra svarbi ir teikia tikėjimo savo darbu.
„Kažkada labai seniai, kai buvau septintoje klasėje, parašiau laišką to laiko šviesuoliui profesoriui Tadui Ivanauskui. Na, taip gana paprastai. Nežinau, iš kur vaikui buvo tiek drąsos. Laišką išsiunčiau į jo sodybą Obelynėje. Aš nežinojau, kad jis žiemą ten negyvena, todėl laiškas su dviejomis knygomis man atėjo gegužės mėnesį. Tuo metu profesoriui buvo 88 metai, po kelių savaičių jis mirė… Būtent jis man leido patikėti ir suprasti, kad reikia tuo, ką turi, dalintis su visais. Juk jis rašė laišką, ėjo į paštą ir siuntė kažkokiam vaikui. O kas ten žino, kad iš to vaiko išeis? Bet T. Ivanauskas tikėjo, tikėjo žmonėmis: o gal tai, ką tu pasakysi, parašysi, bus naudinga kitam, gal formuos gėrį ar žinias? Būtent šis dalykas mane ir skatina rašyti“, – pasakojo Kėdainiuose viešėjęs S. Paltanavičius.

Požiūris į gamtą keičiasi į gera
Pasak žinomo gamtininko, žmogus ir gamta visada yra viena šalia kito. „Noriu patvirtinti, kad gamtoje nieko nėra pastovaus, gamta gyva savo kitimu ir įvairove. Kas bevyktų joje, viskas yra teisinga, neteisinga tik ten, kur įsikiša žmogus ir pridaro negerų darbų. Tiesa, dabar dažnai jau gamtai lieka mažai vietos šalia žmogaus… Visi, kurie sako, kad mes neturime gamtos, tegul pakeliauja po vakarų Europą. Dažnas jų grįžęs atsiprašo, kad taip neteisingai kalbėjo. Mūsų gamta yra nuostabi, prižiūrima (apie 17 proc. Lietuvos teritorijos yra saugomos), 33 proc. teritorijos užima miškai. Į gera pasikeitė ir žmonių požiūris – turiu galvoje rūšiavimą, atliekas, apskritai požiūrį į gamtą“, – pasakojo S. Paltanavičius.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.