Vasaros metu vaikai ir jaunuoliai ilsisi nuo mokslų. Dalis jų renkasi poilsį kaimuose, pas artimuosius ar senelius, tačiau daliai vaikų viena didžiausių pramogų yra atvykti į miestą ir pramogauti būtent čia.

Šv. Juozapo parapijos klebono – kunigo dekano Norberto Martinkaus iniciatyva, kelios dešimtys vaikų ir jaunuolių iš kaimiškųjų vietovių beveik visą savaitę prasmingai laiką leido Kėdainiuose.

Mokėsi sklandaus bendravimo

„Kiekviena tokia stovykla vaikams yra žingsnis į priekį, – kalbėjo klebonas N. Martinkus, pats aktyviai bendravęs su stovyklaujančiais vaikais. – Puiku, kai gali perteikti vaikams pasaulį, kad jis nėra toks blogas, koks piešiamas aplinkui, kad gali jiems parodyti, kad įmanoma kurti, džiaugtis, gyventi, dalintis. Stovykloje vaikai mokėsi santykių, gražaus tarpusavio bendravimo. O juk tai yra ypatingai svarbus dalykas bendruomeniškumui, bendrystei vystyti. Be to, pastebėjau, kad vaikams, čia atvykusiems iš kaimiškųjų vietovių, pabūti mieste yra ypatingai smagu.“

Klebonas Norbertas Martinkus kiekvienam stovyklos dalyviui spaudė ranką ir įteikė po padėką.

Prisidėjo partneriai

Prie stovyklos organizavimo aktyviai prisijungė ir Carito bei Všį „Laiptai į viltį“ bendruomenė. Carito vadovė sakė, kad ši stovykla buvusi išskirtinė tuo, kad veiklos bei užsiėmimai buvo dovanoti projekto partnerių.

„Tokia stovykla buvo pirmoji, tad buvo nemažai baimės, kaip mums viskas pavyks. Pirminė idėja apie stovyklą buvo mūsų klebono N. Martinkaus. Juk ne visi vaikai turi kur išvažiuoti, jų tėveliai per dienas dirba, tad ką veikti vaikams? Pradėjus kirbėti idėjai, kreipiausi į mūsų savanorius, jie sutiko pagelbėti. Džiugu, kad radome labai daug partnerių, kurie sutiko prie mūsų prisidėti – kur kreipėmės, visos durys mums buvo atviros!“, džiaugėsi L. Zakarevičienė, Carito vadovė.

Kiekvieną rytą Gudžiūnų seniūnas Regimantas Valiauskas stovyklos vaikus (kurių buvo apie 20) surinkdavo iš Šv. Juozapo parapijai priklausančių vietovių: Vikaičių, Miegėnų, Surviliškio, ir atvešdavo į Kėdainius. Popiet stovyklautojus jis parvešdavo į namus.

Labai daug prisidėjo ir Samariečių bendrija, Carito moterys, kurios kepė pyragus, vaišino kompotais. Esu be galo dėkinga ir mūsų jauniesiems savanoriams, kurie kiekvieną dieną ateidavo ir žaisdavo su vaikais, užsiiminėdavo su jais“ , – padėkos žodžius tarė L. Zakarevičienė.

Įdomios veiklos

Visas penkias dienas vaikams buvo sugalvota daug įvairių ir įdomių veiklų bei susitikimų: šokių mokytojas Karolis vaikus mokė gatvės šokių, kitą dieną atvykę kariškiai papasakojo apie tarnybą kariuomenėje, atsinešė ir aprodė savo mantą. Atvyko ir priešgaisrinės tarnybos pareigūnai, kurie karštą dieną stovyklautojus atgaivino vandeniu. Na, o paskutinę dieną visi stovyklos dalyviai piešė savo mintis bei įspūdžius iš stovyklos, kuris tilpo į vieną didelį paveikslą.

Visas penkias dienas veikėme kažką įdomaus ir prasmingo. Ir tos dienos vaikams tikrai neprailgo“, – šypsojosi L. Zakarevičienė.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.