Grįžimas į įprastą rutiną po vasaros atostogų kelia stresą ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams. Mokykla mažiesiems nebūtinai asocijuojasi su džiugio­mis akimirkomis ir susitikimu su klasės draugais. Dvigubai daugiau išgyvena tie, kurie Rugsėjo 1-ąją į mokyklos suolą sės pirmą kartą. Tad kaip reikėtų pasiruošti ir nusiteikti naujiems mokslo metams, o svarbiausia, kaip padėti vaikams suvaldyti besiartinantį stresą, atsako VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro vaikų ir paauglių psichiatrė Eglė Steponė.

Nuo ko reikėtų pradėti?

– Taip, mokyklos durų pravėrimas – tai didelis iššūkis tiek vaikams, tiek tėvams. Kad artėjanti šventė nesuteiktų tiek daug iššūkių ir kad ji tęstųsi ilgiau, naudinga ruoštis iš anksto. O pradėti reikėtų nuo pokalbio su vaiku. Tiesiog imti ir pasikalbėti, kad artėja toks laikotarpis ir kuo šis laikotarpis bus kitoks. Tėvai gali dalintis su vaiku gerąja savo patirtimi ir prisiminimais apie pirmąsias mokslo dienas, tuo metu išgyventus jausmus.

Kartais patys tėvai netinkamai replikuoja: ,,Baigėsi katino dienos, pamatysi, kas bus mokykloje“, ,,Džiaukis, kol dar į mokyklą nereikia …“ ir pan. Kaip šioje situacijoje turėtų elgtis tėvai?

– Pirmiausia, nustoti taip sakę. Jei tėvų bus neigiamas požiūris į mokyklą, tai ir vaikui bus sunkesnė pradžia. Vaikai tiki tėvų žodžiais ir tai gali sukelti įvairiausių baimių. Labiau akcentuokite naujas galimybes ir naują pradžią nei praradimus ,,apie katino dienas“.

Kokie požymiai rodo (elgesyje, kalboje), kad vaikai nerimauja, išgyvena, ar net baiminasi tos dienos, kai reikės praverti mokyklos duris?

– Jie gali daugiau nerimauti, kalbėti apie artėjančius pasikeitimus, daug klausinėti, nenorėti pasilikti vieni be tėvų, nuolat juos sekioti, būti pikti ar suirzę, su jais sunkiau susitarti. Kartais gali kilti ir fizinių simptomų: pilvo ir galvos skausmai, sutrikęs virškinimas, miegas ar apetitas. Dėl fizinių simptomų vis tik reiktų pasikonsultuoti su gydytojais. Kylant vaiko nerimui, pasidomėkite juo ir aptarkite, o ko jis iš tiesų bijo ir pabandykite jam padėti pačiam tai suprasti, tikslingai nuraminkite. Gal jis bijo pasiklysti mokykloje, tuomet tiesiog dar iki mokslo metų pradžios pasivaikščiokite po mokyklą ir susipažinkite, kur kas yra. O gal jis nerimauja, kad dar nemoka skaityti – paaiškinkite, kad mokykla skirta tam, kad jis, padedant mokytojui, to išmoktų. Gal jis bijo, kad nesusiras draugų – priminkite vaikui situacijas, kai jam anksčiau yra pavykę susirasti draugų. Gali būti ir kitų baimių, bet pirmiausia tėvams svarbu suprasti, dėl ko nerimauja jų vaikas.

Turbūt perkant būtinas mokyklines priemones, to daryti nereikėtų vieniems tėvams, bet leisti jas rinktis patiems vaikams?

– Tikrai taip. Vaikams svarbu dalyvauti pasiruošimo procese ir kartu su tėveliais ar globėjais ruoštis mokslo metų pradžiai. Taip vaikai po truputį prisijaukina mintį, kad jie bus mokyklinukai. Žinoma, kad tėveliai ne visada gali patenkinti vaikų norus, bet leisti išsirinkti norimus daiktus iš kelių galimų, labai svarbu.

Ar reikėtų ypač su jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikais kalbėtis, kiek pinigų toms priemonėms galime skirti, kad negalime tenkinti visų jo užgaidų?

– Su vaiku apie tai turėtų būti kalbama ne tik prieš apsipirkimą, bet vaikai jau iš anksčiau turėtų turėti supratimą, kad ne viską, ko jie užsimano, gali parūpinti jų tėvai. Tai turėtų prasidėti dar tuomet, kai vaikams perkami žaislai ir aiškinama, kad jie turi taupyti, laukti, o kartais tą žaislą pakeisti kitu panašiu.

Pakalbėkime apie būsimuosius pirmokėlius. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, kaip elgtis ir kaip bendrauti su jais Rugsėjo 1-osios išvakarėse turėtų tėveliai?

– Žodis „išvakarės“ apima ilgesnį laiko tarpą. Tai visas pasiruošimas mokyklos pradžiai. Tėveliai turėtų pirmiausia būti pozityviai nusiteikę mokyklos atžvilgiu ir skatinti vaikus domėtis ir smalsauti, kas toji mokykla ir kas ten įdomaus bus.

Kokių klaidų turėtų nedaryti, ko mokyti privalėtų tėveliai, išleisdami savo atžalą į pirmąją klasę?

– Prieš pirmąją klasę tėveliai labai nori, kad jų atžalos jau mokėtų skaityti, rašyti ir dar skaičiuoti. Ar tikrai tas būtina? Prieš mokyklą svarbu išmokti ir kitų dalykų: bendravimo įgūdžių, savarankiškumo, atkaklumo, nenoro pasiduoti ir nuolat stengtis siekti geresnių rezultatų bei prašyti pagalbos. Viso to vaikai gali mokytis žaisdami su bendraamžiais ir bendraudami su tėvais, įsijungdami į buities darbus.

Prasidėjus mokslo metams, ne vienoje šeimoje yra taikomi vaiko paskatinimai ir nuobaudos. Paprastai skatinama už gerą mokymąsi ar priešingai – už blogą baudžiama. Kokia Jūsų nuomonė apie tai?

– Vaikai neturėtų būti baudžiami, jie turėtų būti skatinami. Šeimoje turėtų būti diegiama jau anksčiau, kad mokslas yra vertybė ir tai vaikai turi matyti iš tėvų pavyzdžio. Kartais ne visi vaikai turi gabumų pasiekti gerų rezultatų, nors ir įdeda daug pastangų, todėl šioje vietoje labai svarbu nepražiūrėti vaiko emocinės būsenos ir jo emocinių poreikių.

Ar reikėtų kontroliuoti kiek­vieną vaiko žingsnį, skambinti jam per pertraukas, po pamokų, nuolat klausinėjant, ką jis veikia, ar pavalgęs, ar paruošęs pamokas?

– Domėtis vaiku galima, bet nereikia perspausti. Tinkamiausias variantas – eidami ryte kartu į mokyklą pasikalbėkite, kas pirmoko laukia šiandien, o grįžus po pamokų aptarkite, kaip sekėsi diena. Pirmokas ir toliau turi mokytis savarankiškumo ir namų darbai yra vaiko atsakomybė. Bet tėveliai turėtų padėti mokytis. Tėveliai gali padėti vaikui susidaryti dienotvarkę, pavyzdžiui, kada laikas skiriamas pamokoms, kada žaidimams ir poilsiui, kada namų darbams, kiek laiko galima naudotis kompiuteriu ir koks visų veiklų eiliškumas. Ir skatinti laikytis šios dienotvarkės, taip vaikas įpras pats kontroliuoti savo laiką.

Yra ir kitokio tėvų požiūrio, jei pradėjo vaikas lankyti mokyklą, tegu mokytojai auklėja ir visko išmoko?

– Auklėjimo pagrindai pradedami šeimoje, o vėliau juos stengiamasi įtvirtinti. Vaikai stebi tėvus ir jiems yra labai svarbu, kad jie matytų teigiamą pavyzdį tėvų elgesyje. Manau, kad neteisinga atiduoti visą atsakomybę mokytojams, tai turi būti darnus ir ilgas procesas.

Kokių patarimų galėtumėte duoti nerimaujantiems tėvams, kurie išgyvena dėl savo vaikų, išleistų į mokyklą?

– Nerimas – natūrali tėvų būsena. Svarbu patiems suprasti, ko jūs nerimaujate ir neparodyti to vaikams, nes jie puikiai tai pajaučia ir gali šį nerimą perimti iš tėvų. Svarbu, kad jau anksčiau tarp vaiko ir tėvų būtų užsimezgęs šiltas pasitikintis kontaktas, tada vaikai daug drąsiau pasisakys apie kilusias problemas, kurias galėsite kartu spręsti. Jei sunku tvarkytis su nerimu, pasišnekėkite su tėveliais, kurie turi bendraamžių vaikų ir palaikykite vienas kitą.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.