Urėdijoje – nerimas dėl ateities

1

Aplinkos apsaugos ministerijai nusprendus vykdyti esminę šalies urėdijų reformą, net trečdalio Kėdainių urėdijos darbuotojų likimas pakibo ant plauko. O jau gegužės pradžioje gali paaiškėti, kiek darbuotojų privalės pasitraukti iš užimamų pareigų. 

„Nepaisydami tylios baimės, kurią kasdien atvykęs į darbą matau darbuotojų akyse, mes sėkmingai įvykdėme visus pirmojo ketvirčio planus. Gyventi nežinioje yra gana sudėtinga. Laukiame gegužės vidurio, kai turėtų paaiškėti galutiniai sprendimai dėl miškų ūkio pertvarkos“, – sakė Kėdainių miškų urėdijos urėdas Justinas Uranavičius.

Trečdalis – į gatvę
Kėdainių miškų urėdija savo žinioje turi aštuonias urėdijas, medelyną ir mechanines dirbtuves. Kėdainiečiai miškininkai rūpinasi maždaug 25 tūkstančių hektarų miškų plotais, iš kurių kasmet paruošia apie 120 tūkstančių kietmetrių medienos. Kėdainių miškų urėdijoje nuolat dirba 86 darbuotojai, darbymečiu darbuotojų skaičius išauga iki 112.
Miškininkai informuoti, kad po pertvarkos vietoje dabar gyvuojančio miškų ūkio turėtų atsirasti valstybinė įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 26 padaliniais. Kėdainių urėdiją planuojama palikti, tačiau prie jos greičiausiai būtų prijungtos Radviliškio urėdijos valdos ir dalis Jonavos miškų.
„Kai mus supažindino su pertvarkos planais, buvo pasakyta, kad naujajame padalinyje turėtų dirbti apie 50 darbuotojų. Vadinasi, darbo turėtų netekti apie trečdalis darbuotojų. Dažno pavaldinio akyse dabar matau nebylų klausimą, koks bus mano likimas. Juk turime tikrai patyrusių ir lojalių darbuotojų, urėdijoje dirbančių po dvidešimt ir daugiau metų. Niekam nieko negaliu pasakyti, nes ir pats nežinau savo ateities. Tikėtina, kad į visas darbo vietas bus skelbiami konkursai“, – situaciją komentavo J. Urbanavičius.

Pardavimai skaidrėja
Pasak miškininkų, jie tikrai nėra nusiteikę prieš reformas. „Mes jau kuris laikas kalbame, kad miškų ūkiui reikalinga pertvarka. Svarbiausia, kad ji būtų naudinga valstybei ir miškams. Jau dabar yra šiokių tokių pokyčių. Ypač daug dėmesio buvo skirta medienos pardavimams. Dabar elektroninėje erdvėje vyksta aukcionai, tad miškininkai visai negali daryti jokios įtakos medienos pardavimams. Mūsų vaidmuo toks, kad mes padedame parašus ant pardavimo sutarčių. Iš tiesų derėtų įsiklausyti į ekspertų patarimus ir jais vadovaujantis priimti sprendimus“, – sakė J. Urbanavičius.


Net trečdalis Kėdainių miškų urėdijos darbuotojų netrukus gali netekti darbo.


Lemiamą žodį dėl miškų ūkio tars Seimo nariai, kai išklausys šiuo metu vykdomos apklausos ataskaitas ir gaus Aplinkos apsaugos komiteto išvadas. Visa galutinė informacija, miškininkų manymu, turėtų būti pateikta apie gegužės vidurį.
Miškininkai kol kas guodžiasi bent tuo, jog pertvarka, paliesianti urėdijų naikinimą, žada kol kas nejudinti girininkijų.

Pasak J. Urbanavičiaus, miškininkams svarbu, kad pertvarka būtų naudinga valstybei ir miškams.

„Tai kol kas vienintelė guodžianti žinia, nes be girininkijų nežinia, kaip būtų galima skaidriai ir ūkiškai tvarkytis. Neramu dėl darbuotojų, nes ir miškininkų profsąjungos negauna jokių aiškių atsakymų, koks likimas laukia darbuotojų po pertvarkos“, – sakė Kėdainių miškų urėdijos urėdas.
Aplinkos ministerijai inicijavus šalies miškų ūkio pertvarką, kuria siekiama vietoje 42 urėdijų ir generalinės urėdijos įsteigti vieną už miškų ūkį atsakingą valstybės įmonę, nežinia dėl ateities apėmė visus urėdijų darbuotojus.
Šiuo metu šalies miškininkystės sektoriuje veikia 43 valstybės įmonės – 42 miškų urėdijos, patikėjimo teise valdančios ir naudojančios joms skirtus valstybinius miškus, ir jų veiklą prižiūrinti Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos bei Valstybinis miškotvarkos institutas, atliekantis miškotvarkos darbus ir rengiantis žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Komentarų: 1

  1. Kaip čia suprasti,…Kėdainių miškų urėdija savo žinioje turi aštuonias urėdijas ? Ar nederėtų rašančiam pasitikrinti , ką parašius ?

Leave A Reply