Uogų – į daržą, mišką ar turgų?

Įpusėjus liepai daugelis šeimininkų pradeda galvoti apie uogienių virimą ir atsargų ruošimą žiemai. Tada kyla klausimas, iš kur gauti uogų, kad būtų galima duoti valią fantazijai ir pradėti uogienių virimą.

Kėdainiečiams siūlytos mėlynės, atvežtos iš Varėnos ar Molėtų rajonų miškų.

Gerai tiems, kas turi daržus ir sodus, kuriuose auga braškės, vyšnios ar serbentai. O savų gėrybių neturintiems belieka rinktis miškus, kuriuose galima pažemuogiauti, paaviečiauti ar pamėlyniauti, arba skubėti į turgų ir jame nusipirkti norimų uogų.

Pasak miško gėrybių ieškančių kraštiečių, gamta šįmet nėra turtinga: „Labai trūko drėgmės ir šilumos. Uogos mažos.“

Trečiadienį centrinėjė Kėdainių turgavietėje uogų tikrai netrūko, tačiau kainos ne vienam pirkėjui pasirodė didokos.

Nors voveraičių kaina ir kandžiojasi, tačiau norinčių jų nusipirkti trečiadienio turguje netrūko.

Kilogramas juodųjų serbentų turguje kainavo vieną eurą. Už kilogramą vyšnių prašyta dvigubai, dviejų eurų, o už trešnių kilogramą – trijų eurų. Braškių kilogramas pardavinėtas po pustrečio euro. Už mėlynių litrą prašyta nuo vieno euro 80 centų iki dviejų eurų penkiasdešimties centų. Šilauogių litras jų mėgėjams atsiėjo keturis eurus. O už gana populiarių, bet retai pasitaikiusių žemuogių stiklinę pardavėjai prašė po eurą.

Keliose vietose turgaus prekeiviai kėdainiečiams siūlė ir voveraičių. Jos, atvežtos iš Varėnos rajono miškų, kainavo po pustrečio euro už litrą.