Bent kiek laisvas, demokratiškas ir aplinkai neabejingas pilietis, nesvarbu, kurioje šalyje gyventų, bent kartą per dieną stengiasi sugaudyti naujienas iš Ukrainos, kurios sostinėje Kijeve antras mėnuo tęsiasi neramumai. 

„Liūdna, kad noras gyventi geriau reikalauja tokių drastiškų priemonių“, – sekdama protestus Ukrainoje sako iš Lvovo prieš trisdešimt metų į Lietuvą atvykusi ir čia likusi verslininkė J. Maksimenko.

„Liūdna, kad noras gyventi geriau reikalauja tokių drastiškų priemonių“, – sekdama protestus Ukrainoje sako iš Lvovo prieš trisdešimt metų į Lietuvą atvykusi ir čia likusi verslininkė J. Maksimenko.

Daugelyje pasaulio kampelių yra žmonių, kurie įvykius Ukrainoje stebi tarsi per padidinamąjį stiklą – ten jų arba artimųjų gimtinė.
Kėdainietė verslininkė Jelena Maksimenko bei tiskūniškė ūkininkė Ana Bertulienė kas rytą vos prabudusios skuba įsijungti radijo imtuvus ir gaudo kiekvieną žinią iš Ukrainos. Moterys nerimauja dėl to, kas vyksta jų tėvynėje, kaip gyvena artimieji ir draugai. Ilgus metus Lietuvoje gyvenančios ukrainietės kone kasdien viena kitai paskambina ir pasikalba apie gimtinėje likusių artimųjų nuotaikas bei rūpesčius.
„Skauda širdį dėl to, kas ten vyksta. Labai neramu, kad ta kova už geresnę ateitį ukrainiečiams nesibaigtų tragiškai“, – neramiai kalba verslininkė J. Maksimenko.

Ukrainiečiai nori pokyčių
Jelena į Lietuvą gyventi atvyko prieš trisdešimt metų. Čia įleido šaknis, užaugino vaikus, tačiau ryšių su tėviške nenutraukė. Moteris gana dažnai lanko Lvove gyvenančius artimuosius: mamą, tėtį, seserį. „Liūdna, kad noras gyventi geriau reikalauja tokių drastiškų priemonių, kokių dabar imtasi Ukrainoje. Ten žmonės jautėsi suvaržyti, uždaryti. Kai praėjusią vasarą nuvažiavau pas artimuosius, negalėjau patikėti, kaip per porą metų pablogėjo gyvenimas – akis badė duobėti keliai, apleisti miestai ir kaimai. Nenuostabu, kad žmonės nebenorėjo taikstytis su valdžios neveiksnumu. Sostinė ir pietinė pramoninė šalies dalis dar sulaukdavo valdžios dėmesio, o Vakarų Ukraina gyveno tarsi podukra – be jokios paramos“, – sakė J. Maksimenko. Verslininkės teigimu, natūralu, kad istoriškai glaudžiai susijusios Ukraina ir Rusija yra artimos, tačiau negalima užmerkti akių prieš ukrainiečių norą užmegzti ryšius su Europos Sąjunga. „Ukrainiečiai nori pokyčių. Jiems sunku suprasti, kodėl jų norai yra ignoruojami. Kasdien internetu bendrauju su sese ir nuolat girdžiu baimę jos balse. Suprantu, kad ukrainiečiai yra įbauginti, bet jie tvirtina, kad nesitrauks nepasiekę savo tikslų“, – artimųjų nuotaikas persakė J. Maksimenko.

Optimizmo nestokojanti ūkininkė A. Bertulienė įsitikinusi, jog gyvenimas Ukrainoje turės pasikeisti.

Optimizmo nestokojanti ūkininkė A. Bertulienė įsitikinusi, jog gyvenimas Ukrainoje turės pasikeisti.

Naujienas gaudo skaudama širdimi
Kelis kartus per savaitę į Ukrainą skambina ir Tiskūnuose gyvenanti Ana Bertulienė. Ūkininkė vis teiraujasi, kaip laikosi jos artimieji ir draugai, gal yra kokių gera žadančių pokyčių gimtinėje. „Lietuvoje skleidžiamos naujienos ne visai išsamiai persako tai, kas vyksta Ukrainoje. Ten į kovą už geresnį gyvenimą pakilo milijonai žmonių. Aš pas Vakarų Ukrainoje gyvenančią sesę lankiausi per Naujuosius metus. Negalėjau sulaikyti ašarų, kai mačiau, kaip senutės pensininkės aukoja savo varganus pinigėlius, kad tik protestuotojai galėtų pavalgyti, išgyventi ir pasiektų permainų. Valdžia provokuoja protestuotojus, bando kurstyti jų nesantaiką, imasi visokių veiksmų, kad tik juos sukiršintų ir išsklaidytų. Labai baugu dėl to, kas ten vyksta. Nuo mano gimtojo miesto iki Kijevo apie 550 kilometrų, tačiau žmonės nuolat važiuoja į sostinę, kad palaikytų protestuotojus. Mano sesuo verslininkė ne kartą vežė maisto, klasiokas miškininkas siuntė malkų laužams. Artimieji perdavė žinių, kad biudžetinių įstaigų darbuotojai jau du mėnesius negauna atlyginimų. Sunku suvokti, kaip nelengva ten gyventi“, – sakė moteris.
A. Bertulienė Lietuvoje gyvena nuo 1976-ųjų. „Lietuva tapo man labai svarbi, tačiau ir Ukrainos nepamirštu. Ukraina – turtinga šalis, galėtų puikiai klestėti, tačiau yra nuskurdinta. Natūralu, kad jos gyventojai siekia permainų. Esu įsitikinusi, jog gyvenimas ten turės pasikeisti“, – sakė optimizmo nestokojanti ūkininkė.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.