Ūkininkų suvažiavime ir „Brexit“ aidai

0

Pirmąją liepos dieną šalies ūkininkai rinkosi į dvidešimt aštuntąjį Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimą. 

Dvidešimt aštuntajame Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime nagrinėtos ne tik nacionalinio, bet ir europinio lygio žemės ūkio problemos.

Dvidešimt aštuntajame Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime nagrinėtos ne tik nacionalinio, bet ir europinio lygio žemės ūkio problemos.

Jame dalyvavo ne tik apie porą šimtų žemdirbių, bet ir šalies premjeras Algirdas Butkevičius, Europos Parlamento narys Bronis Ropė, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, Seimo nariai, atsakingų žemdirbiškų organizacijų vadovai.
Suvažiavimo dalyviai nagrinėjo ne tik nacionalinio, bet ir europinio lygio žemės ūkio problemas.
Dėlionė bus perdėliota
„Britų sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos yra nemažas sukrėtimas visoms draugijos narėms. Tai savotiška pamoka, kad ES institucijų vadovai turi labiau kalbėtis su atskirų šalių atstovais ir padėti spręsti nacionalines aktualijas. Žinome, kad žengiame į naują finansavimo laikotarpį. Panašu, jog jis turės būti peržiūrėtas, tad dabar gyvename dar didesnėje nežinioje negu iki šiol. Jau kurį laiką dėliojome savotišką dėlionę, o dabar, panašu, teks viską perdėlioti“, – netikėtai iškilusias problemas vardijo Ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.
Ūkiai stipriai atsitiesė
Šalies žemės ūkis stipriai atsitiesė Lietuvai būnant Europos Sąjungos sudėtyje. Nors lietuviai yra tarp vienų iš mažiausiai gaunančių tiesioginių išmokų ūkininkų, tačiau savo pagaminamos produkcijos verte gali drąsiai konkuruoti su kitų šalių produkcija, o Lietuvos ūkininkų ant pliko lauko sukurti ūkiai per 26 metus yra tikrai verti pagarbos. Visos gautos lėšos tiek priešįstojiminiu laikotarpiu, tiek jau esant ES šalių sudėtyje buvo ir yra labai stipri parama tiems, kurie nebijojo rizikuoti. Buvo ir tebėra parama tiems, kurie traukėsi iš žemės ūkio. Tiesos yra, kad atotrūkis tarp pasinaudojusiųjų parama ir tų, kurie vis lūkuriavo, su metais augo.
Įvairiapusė statistika

Svarbiausius žemdirbių skaudulius Ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas išsakė šalies premjerui A. Butkevičiui.

Svarbiausius žemdirbių skaudulius Ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas išsakė šalies premjerui A. Butkevičiui.

Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkininkų ūkių registro duomenimis, Lietuvoje 2016 metų birželio 1 dieną buvo registruoti 122 tūkst. 475 ūkininkų ūkiai. Apie 60 proc. registruotų ūkių valdo vyrai ir apie 40 proc. moterys.
Ūkininkų valdomas bendras žemės plotas sudaro apie 1 mln. 147 tūkst. hektarų, o vidutinis ūkio dydis tesiekia šiek tiek per 9 hektarus. Per 2015 m. II pusmetį ūkininkų ūkių skaičius labiausiai sumažėjo Tauragės apskrityje – 150 ūkių, o didžiausias ūkių skaičiaus augimas buvo Vilniaus apskrityje – 141 ūkis.
Remiantis statistika, Lietuvoje ir toliau vyrauja ūkiai, kurių plotas yra iki 10 hektarų, t. y. tai sudaro net 74 proc. visų registruotų ūkininkų ūkių skaičiaus. Iš jų 33 proc. sudaro ūkiai iki 3 hektarų. Ūkiai, kurių bendras žemės plotas yra 10–20 hektarų, sudaro 16 proc., o ūkiai, kurių bendras žemės plotas per 20 hektarų, tesudaro 10 proc.
Pagal pateiktus skaičius proporcijos pagal ūkininkų amžių 2016 m. sausio 1 d. buvo: 47 proc. ūkiai, kuriuose ūkininkauja asmenys nuo 40 iki 65 metų, 17 proc. – vadinamieji jaunieji ūkininkai, t. y. asmenys iki 40 metų amžiaus, 36 proc. – vyresni kaip 65 m. ūkininkai. Daugiausiai jaunųjų ūkininkų buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse, mažiausia – Alytaus ir Telšių apskrityse.
Registrų centro duomenimis, 2000-ųjų pradžioje hektaras žemės ūkio paskirties žemės vidutiniškai kainavo 297 eurus. Tūkstančio eurų ribą kaina peržengė 2008-aisiais, o 2014 metų vidurkis jau peršoko 2 tūkst. eurų. Šiandien už hektarą galima kloti 4 tūkst. eurų ar dar daugiau. Tikrai ne kiekvieno kišenei tokie pinigai.
Aktualios pienininkų problemos
Jau dveji metai didelę krizę išgyvena Lietuvos pieno ūkis. Karvių bandų nuo 2013 m. pradžios iki 2016 m. pradžios sumažėjo 17 tūkst. 150 vienetų, tai yra beveik 25 proc. 2016 m. karvių skaičius sparčiai mažėjo iki kovo mėn., o nuo balandžio po truputį vėl pradėjo didėti. Tuo tarpu pastaraisiais metais pieno apimtys mažėjo apie 4 proc., tai rodo, jog nors bandos stipriai mažėja, bet primilžiai didėja. Kaip bebūtų gaila, pieno sektoriuje 2015 m. Lietuvoje vyravo smulkūs 1–2 karvių ūkiai. Tokių ūkių šalyje buvo net 46 proc. visų karvių ūkių. Statistiškai tik 9 proc. ūkių, kuriuose laikoma daugiau kaip 21 karvių.
„Šitie skaičiai parodo, jog Lietuvoje trūksta geros kokybės žaliavinio pieno ir pieno perdirbėjai, besiremdami oficialia statistika, visaip mumis manipuliuoja. Sutinku, jog smulkūs pieno ūkiai geba ir gali dirbti, bet jie tiesiog gaudami itin mažą kainą iš perdirbėjų dėl prastesnės žaliavinio pieno kokybės neturi galimybių gauti kreditus ir pasinaudoti bent smulkiems ūkiams skirta parama. Čia reikalinga kooperacija, bet kaip suvesti žmones, kai kooperacija Lietuvoje gali prisidengti tik apie ją rengiantieji mokymus, o norinčiųjų kooperuotis daugiau neatsiranda?“, – keisti situaciją kolegas ragino J. Talmantas.
Rezoliucijoje – svarbūs prašymai
Ūkininkai daug diskutavo apie jaunimo grąžinimą į kaimą. Ne vienas pastebėjo, jog nėra teisinga, kad neskatinamas ūkių padalijimas ir galimybė žemę perleisti ūkininkų vaikams. Žemdirbiai ragina ministeriją skatinti ūkininkų vaikų ūkininkavimą.
Lietuvos ūkininkų sąjunga jungia 43 narius. Gegužę į sąjungą vėl sugrįžo Rokiškio rajono ūkininkų sąjunga. Bendrai Lietuvoje yra susivieniję apie 4 300 ūkininkų ūkių.
Suvažiavime buvo priimta rezoliucija. Ja kreipiamasi į atsakingų šalies institucijų vadovus ir reikalaujama atkreipti dėmesį į pagrindines problemas: aktualijų pieno sektoriuje, paramos skyrimo, išmokų, melioracijos sistemų gerinimo, žemės įsigijimo bei ūkio strategijos peržiūrėjimą.
Renginio svečiai sakė suprantą ūkininkus, pagal galimybes ieškos būdų spręsti problemas ir visiems žemdirbiams linkėjo stiprios sveikatos ir gero derliaus.

Leave A Reply