„Nors kai kam egzotiški atrodantys stumbrai ir tapo mūsų kasdienio gyvenimo dalimi, jų netekę neliūdėsime. Jie kasmet pridaro nuostolių niokodami mūsų auginamus pasėlius. Tad labai smagu, kad pagaliau susirūpinta miško galiūnus sutramdyti“, – po žinios, kad laisvėje gyvenančius stumbrus planuojama perkelti į aptvarus, sakė Tiskūnuose ūkininkaujantis Aidanas Dumbinskas.

Po dvejų metų stumbrų Kėdainių miškuose gali nebelikti.

Po dvejų metų stumbrų Kėdainių miškuose gali nebelikti.

Tiskūnų ir kitų gretimų kaimų ūkininkai jau keleri metai kenčia nuo stumbrų, kurie gyvena miškuose ir maisto netingi pasiieškoti cukrinių, rapsų ar javų laukuose.

Žala nemažėja
„Kasmet sulaukiame kelių dešimčių pareiškimų su nusiskundimais dėl stumbrų padarytos žalos. Pernai tokių prašymų buvo per dvidešimt, o žalos teko atlyginti apie 240 tūkstančių litų. Šįmet stumbrai kiek ramesni. Matyt, nukeliavo į gretimą Panevėžio rajoną ir skriaudžia tenykščius ūkininkus. Jau pastebėjome stumbrų migraciją, mat vienais metais labiau kenčia mūsų kraštas, kitais – panevėžiečiai. Tačiau ramybės ir šįmet neturime. Keletą nusiskundimų gavome vasarą, kai stumbrai sutrypė javus. Ypač kentėjo Vilainių seniūnijos žemdirbiai. O šiomis dienomis apžiūrėjome šventybrastiečio Broniaus Majero cukrinių runkelių laukus. Akivaizdu, kad stumbrai suniokojo apie 110 hektarų cukrinių plotą“, – sakė Kėdainių žemės ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas.
Jo teigimu, stumbrus tikrai būtina tramdyti, nes laisvėje gyvenanti maždaug 80 gyvūnų banda darosi grėsminga ir per daug nuostolinga.

A. Žvikas nemano, kad per dvejus metus stumbrai bus perkelti į aptvarus: „Tai realiau padaryti per penkerius metus.“

A. Žvikas nemano, kad per dvejus metus stumbrai bus perkelti į aptvarus: „Tai realiau padaryti per penkerius metus.“

Nepamiršti pažadai
Dar pavasarį Kėdainiuose lankėsi Aplinkos ministerijos ir Seimo atstovai, kurie išklausė ūkininkų nusiskundimus dėl stumbrų. Tada valdžios vyrai pažadėjo ieškoti būdų, kaip miško galiūnus tramdyti. Panašu, kad žodžiai neliks vien pažadais. Mat praėjusią savaitę per Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdį nagrinėta stumbrų problema.
„Ketinama iki 2015 metų pabaigos visus stumbrus iš laisvės perkelti į aptvarus. Numatytos dvi vietos aptvarams – Žemaitijoje ir Dzūkijoje. Po dvejų metų neturėtų likti stumbrų laisvėje“, – per Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdį pranešė aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino teigimu, šią problemą būtina spręsti kuo greičiau, nes stumbrų padaroma žala vis didesnė.
„Yra apie 80 stumbrų, kurie neuždaryti į voljerus, o laksto po laukus. Mūsų biudžetui stumbrų padaryta žala kainuos apie pusę milijono litų, tai dar daugiau nei pernai, todėl turime tą problemą išspręsti“, – teigė komiteto vadovas. Jo tvirtinimu, didžiausia žala padaroma ūkininkams.
„Žala yra įvairi – jeigu stumbrų kaimenė prabėgo per pasėlius, per runkelius, toje vietoje nei kulti, nei kasti nebereikia“, – sakė A.Salamakinas.
Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos departamento direktoriaus Laimučio Budrio duomenimis, Kėdainių ir Panevėžio rajone laisvėje gyvena maždaug 73 stumbrai, iš viso dvi kaimenės. Kad vienas stumbras galėtų gyventi laisvėje nedarydamas ryškios žalos, reikia ne mažiau 1 tūkstančio ha miško.
„Lietuvoje tokių miškų nėra“, – pabrėžė A. Salamakinas.

Dalį bus leista sumedžioti
Pasak Aplinkos ministerijos atstovų, šiuo metu rengiami dokumentai prašyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos dėl stumbrų perkėlimo į aptvarus ir dėl tų aptvarų įrengimo. Pirminiais skaičiavimais, tai gali kainuoti per 1 mln. litų.
„Ne taip paprasta stumbrus perkelti. Stumbrą užmigdyti ir perkelti galima ne vyresnį kaip dvejų metų. Jeigu vyresnį užmigdo, jis neatlaiko. Be to, reikia sunkiosios technikos jį pakelti, pervežti“, – aiškino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.
Prieš užmigdant jauniklius, bandą būtina išsklaidyti.
„Jeigu neišsklaidžius bandos užmigdomi jaunikliai, vyresni stumbrai, kai užmigdytus jauniklius bandoma paimti, ragais kelia tą jauną stumbrą, kad jis bėgtų. Tokiu būdu jie patys jį nužudo“, – aiškino A. Salamakinas.
Taip pat planuojama, kad kelis senus, ligotus stumbrus bus leista sumedžioti. Tam žadama rengti komercinę medžioklę. Manoma, kad atsiras medžiotojų, kurie brangiai sumokės už galimybę sumedžioti stumbrą.
Dalį šiuo metu laisvėje esančių šių į Raudonąją knygą įrašytų gyvūnų planuojama atiduoti privatiems asmenims, norintiems juos laikyti. Su jais turėtų būti pasirašomos sutartys, kad gyvūnai bus tinkamai laikomi ir prižiūrimi.

Antrąkart išleis į Belovežo girią
Dalį palaikytų aptvaruose stumbrų galvojama paleisti į miškus, kurie susisiekia su Belovežo giria. Čia laisvėje gyvena apie 800 stumbrų.
Stumbrai į Lietuvą atvežti 1969 metais. Kokiu būdu dalis gyvūnų pateko į laisvę, pasak A. Salamakino, tiksliai nežinoma.
„Aš bandžiau klausti, kaip jie atsidūrė laisvėje. Vieni sako, kad tuos stumbrus tyčia paleido, nes jie buvo visą laiką užtverti voljere, kiti sako, kad jie patys pralaužė sutrešusį voljerą“, – dėstė komiteto pirmininkas.
Stumbrai – jaučių pošeimio dykaraginiai žinduoliai, artimi Amerikos bizonams. Tai stambiausi dabartiniai Europos laukiniai žvėrys. Lietuvoje gyvenantis stumbro patinas vidutiniškai sveria 500 kilogramų. Jie įrašyti į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.