Kėdainių krašto ūkininkai, susirinkę į ataskaitinį susirinkimą, ne tik aptarė svarbiausias kasdienes aktualijas, bet ir su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku diskutavo apie ateities iššūkius. 

Daug klausimų žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui turėjo Kėdainių krašto ūkininkai.

„Mums niekada nestinga iššūkių, tačiau stengiamės dirbti ir nesiskųsti. Aptardami praėjusius metus dažnai pasakome, kad jie buvo keistai įdomūs. Gamta nešykštėjo iššūkių, tačiau derlių sudorojome, nors rekordų ir nesumušėme. Mūsų organizacija vienija 240 narių. Per praėjusius metus gretos gerokai pasipildė. Džiugina tai, kad į sąjungos veiklą įsijungė daug jaunų žmonių. Tarp visų narių maždaug trečdalis – jaunimas. Mums aktualūs ir kasdieniai rūpesčiai, ir žvilgsnis į ateitį. Puikiai suprantame, kad esame Europos Sąjungos dalis. Šios bendrijos laukia daug nežinomųjų. Mums rūpi, kad Lietuva neliktų užribyje“, – susirinkime kalbėjo Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas.

Aktyvūs ir visuomeniški
Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos nariai 2016 metais bendrai deklaravo beveik 42 tūkstančius hektarų žemės. Tai 7 tūkstančiais daugiau negu ankstesniais metais. Vienam nariui vidutiniškai tenka apie 195 hektarus, tačiau sąjunga vienija ir mažų, ir stambių ūkių savininkus. Kėdainiečiai ūkininkai gana aktyvūs ir visuomeniški. Jie gana dažnai susitinka aptarti aktualijas, padiskutuoti, pasidalinti patirtimi. „Sąjungos taryba ne kartą svarstė klausimus dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo. Kalbėjome apie medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos tikslinimą, diskutavome apie bešeimininkius pastatus. Nemažu galvos skausmu kai kuriems kolegoms tampa neaiškumai dėl geležinkelio „Rail Baltica“ vėžės. Svarbūs įvažiavimo į sklypus ir žemės išpirkimo klausimai. Su rajono valdžia daug kalbamės apie kaimo kelių priežiūrą. Mes pasigendame žvyrkelių greideriavimo kokybės ir kelių tvarkymo patikrinimo. Manome, kad tuos darbus bent dalinai galėtų atlikti ūkininkai. Labai norėtume, kad rajono Taryba perskirstytų žemės mokesčio lėšas, nes jų surinkta daugiau negu ankstesniais metais. Manome, kad tikslinga būtų daugiau investuoti į kaimo infrastruktūrą.
Be darbinių aktualijų, mums rūpi ir laisvalaikis. Džiaugiamės, kad sąjungos nariai noriai renkasi į tradicines šventes, randa laiko ir sporto renginiams, valstybės švenčių paminėjimams“, – kasdienį gyvenimą trumpai apžvelgė V. Ivanauskas.

Kėdainių krašto ūkininkai, susirinkę į ataskaitinį susirinkimą, ne tik aptarė svarbiausias kasdienes aktualijas, bet ir diskutavo apie ateities iššūkius.

Nenorėtų kovos už būvį
Kalbėdamas apie ateitį krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas akcentavo bendravimą su aukščiausiąja naująja valdžia: „Nenorėtume, kad mums tektų kovoti už būvį. Būtų šaunu, jei Žemės ūkio ministerijos vadovų būtume išgirsti ir suprasti. Mums rūpi ir paramos iki 2020 metų paskirstymas ir žinios, kaip gyvensime kitame finansavimo laike“, – sakė V. Ivanauskas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Jonas Talmantas įsitikinęs, kad po Brexit Lietuvos žemdirbiams gyvenimas nepalengvės: „Jau aišku, kad po anglų sprendimo trauktis iš Europos Sąjungos bus peržiūrėtas bendrijos biudžetas. Tas procesas mums gali būti ir ne itin naudingas. Panašu, kad lengviau tikrai nebus. Visada sakau, jog ūkininkams svarbu, kad Dievas padėtų dirbti ir valdžia netrukdytų. Dabartinei valdžiai ir keliame uždavinius nebūti trukdžiais. Ministerijos vairą paėmė ūkininkas, tikimės, kad su juo bendrą kalbą rasti nebus sunku.“

Žvalgyba, ar gera kryptimi eina
Daug klausimų žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui turėjo Kėdainių krašto ūkininkai. Juos domino susietosios paramos perspektyvos artimiausiais metais ir po 2020 metų, teisės aktų pasikeitimai įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, išmokos žemdirbiams už ekologinę produkciją.
„Žemės ūkio sektoriaus ateitis yra šviesi. Su ūkininkais daug bendrauju. Kalbame apie paramą. Visiems rūpi du pagrindiniai aspektai: tiesioginės išmokos ir Kaimo plėtros programa. Daug diskutuojame apie paramos supaprastinimą. Dabar svarbu įsitikinti, ar gera kryptimi einame“, – sakė žemės ūkio ministras.
B. Markauskas taip pat pristatė pagrindinius Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano aspektus, susijusius su žemės ūkiu ir maisto produktų perdirbimu. Ministras akcentavo, kad žemės ūkio produktų perdirbėjai turi didelių eksporto ambicijų, jo nuomone, mūsų gamintojai turi atsigręžti į Artimųjų Rytų rinkas. Dar geriau, jeigu eksportas bus kuo daugiau diversifikuotas. Nemažai dėmesio buvo skirta ir analizuojant situaciją Lietuvoje. Drauge su ūkininkais susitikime dalyvavę verslininkai pateikė daug klausimų dėl cukraus pramonės perspektyvų, vietinės produkcijos vartojimo skatinimo priemonių.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.