Plinkaigalio piliakalnio trauką liudijo gausus krakiškių, kitų seniūnijų ir miesto gyventojų būrys.

Rajono pakraštyje, netoli Krakių miestelio, ant Plinkaigalio piliakalnio vėlyvą praėjusio penktadienio vakarą kūrenosi Baltų vienybės ugnis. Mistinė jos trauka gausiai sušaukė kraštiečius – aplink ugnį vienas po kito būrėsi šių vietų ir kitų seniūnijų žmonės, daug kėdainiečių. Galbūt todėl, kad tai nebuvo eilinis formalus renginys?

Rudens sutemose, piliakalnio viršūnėje kūrenasi aukuras, tyliai skamba kanklės, į tolį plaukia senovės lietuvių daina… Tokiomis aplinkybėmis, kurias sukūrė etnologė Daiva Šeškauskaitė ir Krakių kultūros centras, pagoniškosios praeities pajauta – neišvengiama.

„Čia gražu ir gera, nėra gražesnių piliakalnių Lietuvoje, – neabejoja pakalbintas Krakių kultūros centro direktorius Robertas Dubinka. – Šį vakarą prisijungiame prie Baltų vienybės dienos minėjimo, nes manome, kad tai prasminga.“

Baltų vienybės ugnies sąšauka – taip pavadintas susibūrimas – vyko ant Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos piliakalnių. Krakiškiai šiuo renginiu paminėjo ir Piliakalnių metus.

Rugsėjo 22-oji yra ir Rudens lygiadienis, dienos susilyginimas su naktimi. Ant Plinkaigalio piliakalnio paminėta ir ši protėviams svarbi šventė. Pagoniškoje Lietuvoje ji buvo skirta paminėti šiltojo metų laiko pabaigą ir perėjimą į šaltąjį metų laiką, taip pat primindavo, kad artėjama į Vėlines. Tądien žmogus atsigręždavo į savo vidinį pasaulį, protėvių išmintį.

„Manau, kad pagoniškas pasaulio pajautimas lietuviams dar ilgai išliks svarbus. Man tai labai artima, – sakė R. Dubinka. – Todėl, prisimindami labai pavykusį Liepos 6-osios renginį, šį vakarą vėl pasikvietėme nuostabią etnologę, humanitarinių mokslų daktarę Daivą Šeškauskaitę. Ji atliko Rudens lygiadienio apeigas.“

Gausiai ant piliakalnio susibūrę kraštiečiai turėjo galimybę stebėti gilią prasmę turinčias ugnies, duonos, protėvių pagerbimo apeigas ir patys jose dalyvauti. „Visos indoeuropiečių tautos garbino ugnį, mes tai paveldėjome iki šių dienų. Per ugnį, apsivalymą pasisemiame žemiškos ir kosminės energijos“, – pasakojo viešnia.

Pasak jos, Rudens lygiadienio apeigos skirtos ir apmąstymams, susitaikymui su savimi ir kitais žmonėmis, atleidimui, netgi naujos simpatijos suradimui. „Tikiuosi, kad šį vakarą ir tarp jūsų bus tokių, kurie susiras sau porą“, – šypsojosi etnologė, kviesdama drauge padainuoti ir pasisukti ratelyje.

Tad kas norėjo, tą gražų rudens vakarą į namus parsivežė ne tik pašventintos duonos gabalėlį, bet ir nuostabių potyrių.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.