Search
Pradžia

Kaip ir kiekvienais metais, Kėdainių ugniagesiai gelbėtojai tik užšalus vandens telkiniams organizuoja pratybas, kurių metu atnaujinami skęstančiųjų gelbėjimo įgūdžiai. Tiesa, šiais metais pratybos buvo ekstremalesnės – iki tol tekdavę gelbėti „skęstantį“ manekeną, o dabar – iš eketės traukti žmogų.

Babėnų karjere visą praėjusią savaitę keturios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos tobulino savo įgūdžius. Žinoma, prieš tai buvo išklausytos teorinės paskaitos, vėliau visa tai buvo išbandyta praktiškai.

Praktikavosi naudoti gelbėjimo roges

Visa tai daroma tam, kad kuo greičiau būtų išgelbėjamas lede įlūžęs žmogus. Juolab kad pastaruoju metu žmonių ant ledo, ypač žvejų, gausėja kone kasdien.

II-osios pamainos vadas Gintaras Grunskis teigė, kad per visus kelis dešimtmečius trukusius tarnybos metus jam asmeniškai ir netekę traukti skęstančiojo, papuolusio į ledinio vandens gniaužtus, tačiau tai dar nereiškia, kad nereikia nuolat atnaujinti turimų žinių ir įgūdžių.

„Mokėmės, kaip reikia gelbėti lede įlūžusį žmogų, panaudojant gelbėjimo roges. Džiugu, kad šiais metais jau turime gelbėtojo-plaukiko kostiumą, tad galėjome treniruotis gelbėti žmogų, o ne manekeną, kaip būdavo iki šiol. Specialiai treniruotas ugniagesys buvo eketėje ir vaidino nukentėjusįjį, o mūsų ugniagesiai jį gelbėjo, panaudodami turimas žinias ir įgūdžius. Realioje situacijoje tokios gelbėjimo operacijos yra sudėtingos, nes iššūkių kelia šaltis, trūkinėjantis ledas, sniegas, žinoma, prisideda ir moraliniai aspektai, kuomet reikia kuo skubiau padėti nelaimėje atsidūrusiam žmogui“, – kalbėjo pamainos vadas G. Grunskis.

Būtina nepasimesti

Nors šiuo metu ledas ir yra tvirtas, tačiau permainingi orai kaip mat jį gali sutirpdyti ir toks ledas gali kelti rimtą grėsmę juo vaikštančiam asmeniui. Aišku, kad taip neatsitiktų, derėtų atsisakyti poreikio vaikščioti plonu ledu. Vieną žmogų išlaiko daugiau kaip 7 cm storio ledas, o kad išlaikytų grupę žmonių, jis turi būti ne plonesnis nei 12 cm. Negalima lipti ant pabalusio ledo, nes jis būna iškorėjęs ir nestiprus.

II-osios pamainos vadas Gintaras Grunskis.

Tačiau jei jau asmuo įlūžo, derėtų vadovautis keliomis pagrindinėmis taisyklėmis, kurių svarbiausia – nepanikuoti. Darydami nereikalingus judesius išeikvosite energiją. Įlūžę ropškitės ant ledo tik į tą pusę, iš kurios atėjote.

„Žmogui reiktų uždėti alkūnes ant ledo ir bandyti verstis. Nesikapstyti, nebandyti įsikibti rankomis, bet verstis per nugarą ir ridentis ant stipresnio ledo. Jokiu būdu nereikia stotis. Jei pačiam išlipti nepavyksta, reikia šauktis pagalbos. Laikas, kuomet žmogus gali išbūti šaltame vandenyje, tikrai nėra ilgas, nes jau prasideda organizmo sušalimas, be to, prisideda ir patiriama panika“, – pažymėjo ugniagesys. Tik pasiekus krantą reikia bėgti, kad kūnas sušiltų, būtina ieškoti šiltos vietos, kur būtų galima nusivilkti šlapius drabužius.

Svarbu palaikyti psichologiškai

Pasak Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniosios inspektorės Erikos Dumčienės, labai svarbu nepasimesti ir tam žmogui, kuris vandenyje pamatė skęstantį žmogų. Anot pašnekovės, pirmiausia reikia kviesti pagalbą ir bendrauti su skęstančiuoju. „Sakykite, kad skubate į pagalbą. Psichologinis palaikymas tokioje situacijoje yra ypač svarbus“, – pabrėžė E. Dumčienė.
Artintis prie eketės, kurioje yra skęstantysis, reikia labai atsargiai – geriausia šliaužte ir plačiai išskėtus rankas. Jeigu yra galimybė, po savimi reiktų pasidėti kokį plokščią daiktą, pvz., lentą. Prišliaužti prie pat eketės krašto ir duoti skęstančiajam rankos negalima, kadangi galima įlūžti ir pačiam gelbėtojui. Reikia laikytis atstumo nukentėjusiajam metant virvę, duodant tvirtą šaką, lentą ar slidžių lazdą.

Perspėjimai ir mokiniams

E. Dumčienė pabrėžė, kad yra nuolat vedamos prevencinės pamokos ir mokiniams. Didžiosios dalies J. Paukštelio progimnazijos mokinių kelias į mokyklą veda per Nevėžį. „Vaikai smalsūs, jiems viskas įdomu, todėl kiekvienais metais tenka vykti į šią mokyklą ir susitikime su mokiniais priminti saugaus elgesio taisykles, papasakoti apie gresiančius pavojus, kurie kyla vaikščiojant upės ledu. Labai svarbu vaikams nuolat priminti, kad „žaidimai“ prie užšalusių vandens telkinių gali baigtis didele nelaime“, – pabrėžė E. Dumčienė.

Upių pakrančių ledas gali būti labai netvirtas, tad priartėjus prie vandens, galima lengvai įlūžti. Taip pat, upės pakrantėse ledas dažniausiai būna nuožulnus, o nuolydis pakrypęs į upės pusę, tad paslydus galima lengvai įčiuožti į vandenį, tuo pačiu nusitempiant ir pagelbėti norintį draugą. Įkritus į upę išsigelbėti vilčių yra nedaug, kadangi srovė ir apšalę krantai neleidžia iš jos išlipti.

Vienas vyras žuvo

Pernai metais, kovo mėnesį ugniagesiams pratybose ugdomus įgūdžius teko panaudoti praktiškai. Juodkiškių tvenkinyje buvo išgelbėtas vienas į vandenį įlūžęs žvejys. Deja, antro įlūžusio meškeriotojo išgelbėti nepavyko.

Ant trapaus pavasarinio ledo žvejoję vyrai nenumatė visų galimų pavojų ir neįvertino plono ledo keliamos rizikos. Įlūžę vyrai dar mėgino patys laikytis ant ledo, bet vienam iš jų nepavyko ir jis paniro po vandeniu. Pagalbą nelaimėliams skubiai iškvietė pro šalį važiavę žmonės. Ugniagesiai gelbėtojai ledo rogėmis pasiekė nelaimės vietą ir ištraukė abu žvejus. Vienas iš jų buvo sąmoningas, o kitas – jau be gyvybės požymių. Sąmonės nepraradęs vyras buvo išgabentas į klinikas, tačiau antrojo vyro medikams išgelbėti jau nepavyko.