Lietuvoje ir Europoje pastaraisiais metais pastebimas žymiai išaugęs sergamumas tymais – liga, kurią galima visiškai suvaldyti skiepais. Tarp sergančiųjų – tiek vaikai, tiek ir suaugusieji.

Nors Kėdainių rajone jau įtariamas pirmasis susirgimo tymais atvejis, tačiau yra nemažai tėvelių, savo vaikus atsisakiusių paskiepyti ne tik nuo tymų, bet ir nuo kitų užkrečiamųjų ligų. Jie teigia, kad skiepai pridaro daugiau žalos augančiam ir gležnam vaiko organizmui nei suteikia naudos.

Lietuvoje mirties atvejų dar nepasitaikė

Per pastaruosius 2 metus tymais užsikrėtusių pacientų Europoje padaugėjo net 15 kartų, liga jau pasiglemžė 72 gyvybes. Praėjusiais metais Europos regione nustatyta daugiau kaip 80 tūkst. tymų susirgimų atvejų, tuo tarpu 2016 metais tymų atvejų nustatyta tik virš 5 tūkst.

Lietuvoje praėjusiais metais susirgimų šia liga būta 30. Tačiau šiais metais, vos per kelis mėnesius, susirgimų atvejų skaičius yra išaugęs net kelis kartus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad iki kovo 13 dienos Lietuvoje jau yra patvirtinti 128 tymų atvejai. Tymai diagnozuoti 45 vaikams ir 83 suaugusiems asmenims. Jauniausias asmuo, kuriam nustatyta tymų diagnozė – 7 mėn., vyriausias – 70 m. Daugiausia atvejų registruojama būtent Kauno apskrityje (87). Kėdainių rajone susirgimų tymais kol kas nefiksuojama.

Skiepai – nemokami

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad kasmet mūsų šalyje nepaskiepyti nuo šios ligos kasmet lieka per 5 tūkst. vaikų. Per pastarąjį dešimtmetį tokių neskiepytų ir neatsparių tymų virusui vaikų susidarė daugiau nei 50 tūkst. Medikai ragina tėvus, net ir praleidusius skiepijimo laiką pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, atvesti savo atžalas pasiskiepyti ir apsaugoti nuo ligos. Tai jie gali padaryti nemokamai. Paskiepijamų vaikų dalis mažėja jau nuo 2009 m. – 2009 m. siekė 97 proc., 2018 m. – vos 92,2 proc. Tai kelia realią grėsmę susirgti tymais žmonėms,  kuriems skiepytis pagal amžių dar anksti, ar tiems, kuriems nesusiformavo imunitetas po skiepų.

Lietuvoje tymų vakcina pradėta skiepyti nuo 1964 m. viena vakcinos doze, o nuo 1988 m. dviem vakcinos dozėmis. Ypatingai susirūpinti turėtų tie, kurie liko visai neskiepyti arba buvo paskiepyti viena vakcinos doze. Jei asmuo nežino savo skiepijimų būklės, jis turi galimybę atlikti kraujo tyrimą  ir įsitikinti dėl imlumo tymams.

Taip pat itin budrūs turėtų būti kūdikius auginantys tėvai. Pirmąja vakcinos doze kūdikiai skiepijami sulaukę 15 mėnesių amžiaus (antrąja – 6-7 metų), tad iki tol laiko juos gali užkrėsti šeimos nariai.

Apimtys kasmet mažėja

Pagal šiuo metu galiojantį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės biudžeto lėšomis vaikai profilaktiškai yra skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės ir B tipo meningokokinės, rotavirusinės infekcijų, o mergaitės ir nuo žmogaus papilomos viruso infekcijos.

Šis vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius (skiepų kalendorius) yra paruoštas atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, kitų Europos Sąjungos šalių patirtį, vaikų profilaktinių skiepijimų tęstinumą ir užkrečiamųjų ligų epidemiologinę situaciją Lietuvoje.

Pasak Lolitos Menčikovienės, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės, vaikų profilaktinių skiepijimų apimtys Kėdainių rajone 2014-2018 metais buvo aukščiausios Kauno apskrityje.

„2014 m. vaikų skiepijimų apimtys visose vertinamose amžiaus grupėse buvo pakankamos ir siekė Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamus 95 proc. Labai gaila, tačiau kasmet šios apimtys nors ir nežymiai, tačiau mažėja“, – pažymėjo pašnekovė.

Kasmet nepaskiepijama 20–30 vaikų

Praėjusių metų duomenimis, vaikų skiepijimo apimtys išliko aukštos. „Nuo tuberkuliozės buvo paskiepyti 99 proc. naujagimių. Vienerių metų vaikų amžiaus grupėje pilną skiepijimų nuo hepatito B kursą buvo gavę 96 proc. vaikų. Mažiausios skiepijimų apimtys buvo 2 m. vaikų amžiaus grupėje nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės. Jis siekė 92,2 proc. Skiepijant nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir B tipo haemophilus influenzae infekcijos rodiklis siekė 84,7 proc.“, – statistinius duomenis pristatė specialistė.

Dažniausia šios amžiaus grupės vaikų nepaskiepijimo priežastimi tapo migracija. Tėvelių, atsisakiusių skiepyti savo vaikučius nuo kai kurių infekcijų buvo tik vienas kitas. „Todėl kasmet rajone nuo šių, rimtas, o kartais net mirtinas pasekmes galinčių sukelti infekcijų, lieka nepaskiepyta 20-30 vaikų“, – informavo pašnekovė.

Anot L. Menčikovienės, susirgimų infekcijomis (tymų, raudonukės, parotito, stabligės, difterijos, kokliušo), nuo kurių vaikai nemokamai skiepijami jau daugelį metų, Kėdainių rajone 2017–2018 m. nebuvo užregistruota. Tačiau buvo susirgusių kitomis užkrečiamomis ligomis: susirgusių rotavirusine infekcija buvo 53 atvejai (2017 metais – 210), o vėjaraupių – 236 atvejai (2017 metais – 357). Praėjusiais metais diagnozuotas ir vienas meningokokinės infekcijos atvejis (2017 metais tokių atvejų buvo du).

Skiepų vaikui atsisakė sąmoningai

Nors viešojoje erdvėje ir garsiai kalbama, kad skiepai gali užkirsti kelią šių užkrečiamų ligų plitimui, kai kurie tėveliai savo atžalų neskiepija teigdami, kad ampulėje esantys cheminiai skysčiai gali neigiamai paveikti vaikų sveikatą bei tolimesnę gyvenimo kokybę.

Kėdainietis Dalius Macinavičius augina tris vaikus, iš kurių du yra paskiepyti, o jaunėlis – skiepytas minimaliai.

„Paskutinis vaikas mažiausiai skiepų gavęs todėl, kad informacija apie neigiamą skiepų poveikį mus pasiekė daug vėliau. Supratome, jog skiepai yra skirti ne žmonių apsaugai, kaip visada buvo teigiama, o atvirkščiai – žmonių luošinimui“, – įsitikinęs jaunas vyras.

Jis teigia, jog pasirodžiusios naujienos apie dažnėjančius susirgimus užkrečiamosiomis ligomis jo šeimos negąsdina. „Greičiau gąsdina tik tai, kad nieko neišmanantiems žmonėms yra plaunamos smegenys apie neva galimas komplikacijas, kurias sukels persirgimas šiomis ligomis. Bet niekas nešneka apie tai, kokias komplikacijas sukels pats skiepas. Niekas nešneka, kad vien gripo skiepas turi aibę pašalinio poveikio, niekas nešneka, kad šiame skiepe esantis aliuminis ardo smegenų ląsteles, kad žmonėms dėl to silpnėja atmintis, niekas nešneka, kad su gripo skiepu tiesiogiai susijusi Alzhaimerio liga“, – kalbėjo D. Macinavičius.

Skiepai – medicinos pramonės pramanas?

Pasak kėdainiečio, tymų protrūkis tėra dar vienas būdas prakišti skiepus, kurie yra visiškai nereikalingi. „Protrūkis? Kur jis yra? Jei iš keliasdešimt tūkstančių šalies gyventojas suserga vienas, tai jau protrūkis? Nejuokinkit. Reikia saugotis ne neskiepytų vaikų, o būtent tų, kurie yra skiepyti, nes jie yra ligos šaltinis. Vieną paskiepija, o visi aplinkui suserga“, – įsitikinęs trijų vaikų tėtis. Jis teigė, kad skiepų poveikis vaikų protiniam išsivystymui yra akivaizdus.

„Turiu tris vaikus, du iš jų skiepyti, vienas – minimaliai. Poveikis akivaizdus. Protinis išsivystymas – vienas iš pagrindinių požymių: vaikas yra gyvesnis, žvalesnis, mažiau serga, o jei ir suserga, greičiau pasveiksta. Jo geresnė atmintis, geresnė motorika, geresnis mąstymas, geresnis minčių dėstymas. Daug kas kitaip. Gaila tik, kad patirtis ateina su metais ir kartais per vėlai“, – kalbėjo tėtis. Kartu jis pridūrė, kad yra tūkstančiai pavyzdžių ir įrodymų, kad skiepai sukelia tokias sunkias ligas kaip, pavyzdžiui, autizmas.

„Bet medicinos pramonė ir toliau žmonėms plaus smegenis, nes sveikų žmonių ir sveikos visuomenės niekam nereikia. Visiems reikia ligotų žmonių. Iš vieno sergančio vaiko per metus galima padaryti milijonus, o ką gauna farmacija iš sveiko vaiko? Ogi nieko“, – įsitikinęs pašnekovas.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.