Ar žinote, kad cariniais laikais ir tarpukariu Kėdainiuose būdavo vartojamas mineralinis vanduo iš prestižinių Vakarų Europos kurortų?

Nei kompiuterių salono, nei užeigos ,,Pingvinas“ lankytojai net neįtardavo, kad po jų kojomis – 17-ojo amžiaus rūsys, kurio laiptai veda tiesiai į Didžiąją rinką.

Nei kompiuterių salono, nei užeigos ,,Pingvinas“ lankytojai net neįtardavo, kad po jų kojomis – 17-ojo amžiaus rūsys, kurio laiptai veda tiesiai į Didžiąją rinką.

Tas vanduo būdavo išpilstytas ne į stiklinius, o į specialius keramikinius butelius, kurie užsandarinami ne ką mažiau įspūdingais užsukamais kamščiais.
Septyni tokie buteliai neseniai aptikti per archeologinius kasinėjimus rūsyje po Didžiosios gatvės 12-uoju namu.

Kelia įvairių prisiminimų
Viduriniosios kartos kėdainiečiai dar nepamiršo, kad prieš keliolika metų tame pastate buvo įsikūręs kompiuterių salonas.
Salonui tvarkytis, beje, sekėsi nekaip – po kiek laiko jis bankrutavo, o kartu prapuolė ir ne vieno kėdainiečio į šį versliuką investuoti pinigai.
Kur kas malonesnių prisiminimų kelia dar ankstesni laikai, kai tame pastate veikė užeiga ,,Pingvinas“.
Anais laikais tokių užeigėlių Kėdainiuose nebuvo daug, tad ne vienas dabartinis trisdešimtmetis prisimena, kaip skaniai vaikystėje kvepėdavo kava ir kokie gundantys būdavo ledai ar pyragaičiai, kuriais palepindavo į ,,Pingviną“ atsivedę tėvai.

Bene dešimtmetį dūlėjusį tuščią Didžiosios gatvės 12-ąjį namą dabartiniai savininkai pasiryžę prikelti naujam gyvenimui.

Bene dešimtmetį dūlėjusį tuščią Didžiosios gatvės 12-ąjį namą dabartiniai savininkai pasiryžę prikelti naujam gyvenimui.

Sovietmečiu nemokšiškai užmūrytas
Nei ,,Pingvino“, nei kompiuterių salono lankytojai net neįtardavo, kad po dalimi tų patalpų tūno nemokšiškai užmūrytas, nuo žmonių akių užslėptas ir užmirštas 17-ojo amžiaus pirmojoje pusėje įrengtas rūsys.
Neseniai tą rūsį atsitiktinai aptiko naujieji Didžiosios gatvės 12-ojo namo savininkai. Jie šį pastatą pasiryžę atgaivinti ir vėl prikelti gyvenimui.
Netikėtai atsivėrusiame rūsyje buvo užsakyti archeologiniai kasinėjimai. Šio darbo ėmėsi jau daug metų Kėdainių senamiestį tyrinėjantis Algirdas Juknevičius su pagalbininkais.

Atsparesni pervežimams
Netrukus buvo atkasta įspūdinga rūsio laiptinė, grindys ir septynios skliautuotos nišos, o prie vienos jų tvarkingai suguldyti gulėjo jau minėti septyni keramikiniai mineralinio vandens buteliai.
Tų butelių keramika – iš ugniai atsparios ir vandeniui nepralaidžios akmens masės, kuri gaminama, sumaišius molį, šamotą bei nuosėdinę uolieną kaoliną.
Keramikiniai buteliai anais laikais būdavo populiarūs todėl, kad mažiau duždavo pervežami.
Pasak archeologo, akmens masės keramikos pradininkai – pietvakarių Vokietijos amatininkai. Lietuvoje pirmųjų jos dirbinių pasirodė 14-ajame, o Kėdainiuose – 16-ojo amžiaus pabaigoje.
Rūsyje po Didžiosios gatvės 12-uoju namu aptikti keramikiniai buteliai – kur kas vėlesnių laikų: juk grindys, ant kurių jie gulėjo, išgrįstos 19-ojo amžiaus raudonomis plytomis.

Sudegė per 1914-ųjų gaisrą
Istoriniai šaltiniai byloja, kad pastatas, po kuriuo išmūrytas šis rūsys, sudegė per 1914 metais Didžiąją rinką nusiaubusį gaisrą.
Po gaisro apleisto namo rūsys dar po kiek laiko buvo užpildytas Nevėžio potvynio sąnašomis.
Dabar tas sąnašas kasinėjant, aptikta ir nedidelių stiklinių buteliukų – tokiuose būdavo laikomi vaistai.
Atkasta ir nedidelių skaidraus stiklo stiklinėlių, iš kurių vaistai būdavo geriami.
Radiniai tarsi ir perša prielaidą, jog ten, kur dabar Didžiosios gatvės 12-asis namas, 18-ajame bei 19-ajame amžiuose galėjo būti vaistinė.
Juk istoriniai šaltiniai byloja, kad vaistinė veikė ,,mūriniame dviejų aukštų name, pagrindiniu frontonu atsuktame į Rinkos aikštę.“ Tame pastate dar veikė ir ,,du kromai bei vyninė.“
Tačiau tokiai prielaidai patikimai patvirtinti bent kol kas stinga įrodymų.

Butelių sienelėse išlikę įspaudai byloja, kad juose buvo mineralinis vanduo iš garsių Vakarų Europos kurortų.

Butelių sienelėse išlikę įspaudai byloja, kad juose buvo mineralinis vanduo iš garsių Vakarų Europos kurortų.

Gydydavosi įžymybės
Aptiktieji keramikiniai mineralinio vandens buteliai – pusės ir vieno litro talpos, cilindro formos, nuo 22 iki 29 centimetrų aukščio, su ąselėmis.
Jų kakleliuose išlikęs sriegis, kuriuo būdavo užsukami taip pat keramikiniai sandarinimo kamščiai.
Šešių butelių sienelėse išlikę apvalūs antspaudai su raide N ir kunigaikštiška kepure virš jos.
Šalia antspaudų įspausti apvalūs užrašai „ Wasser Emser Kraenches“. Tai byloja šiuose buteliuose buvus mineralinį vandenį iš pietvakarių Vokietijos kurorto Bad Emso šaltinio Kraenches.
Raidė N ir kunigaikštiška kepurė skelbia, jos Bad Emsas iki Vokietijos suvienijimo 1871-aisiais priklausė pietvakarinės Prūsijos kunigaikštystei Nassau.
Bad Emsas jau nuo 1803 metų garsėjo kaip prestižinis kurortas. Jame gydydavosi Vokietijos ir Rusijos imperatoriai, rašytojai Viktoras Hugo, Johanas Volfgangas Gethe, Fiodoras Dostojevskis, kompozitorius Richardas Vagneris, kitos įžymybės.

Radimo akimirka: įspūdingi keramikiniai buteliai gulėjo išrikiuoti ant raudonomis plytomis grįstų rūsio grindų.

Radimo akimirka: įspūdingi keramikiniai buteliai gulėjo išrikiuoti ant raudonomis plytomis grįstų rūsio grindų.

Gabentas iki Pirmojo pasaulinio karo
Septintojo Didžiosios gatvės 12-ojo namo rūsyje atkasto butelio sienelėje išlikęs apvalus įspaudas su stilizuoto sparnus išskleidusio erelio atvaizdu ir užrašu „ Eger Franzensbad“.
Pastarasis užrašas byloja, kad butelyje buvo mineralinis vanduo iš garsaus Austrijos–Vengrijos imperijos kurorto Franzesbado šaltinių.
Dabar tas kurortas vadinamas Franciškovy Lazne ir priklauso Čekijai.
Nuo Franciškovy Lazne visiškai netoli iki kito garsaus Čekijos kurorto Karlovy Vary.
Turimais duomenimis, mineralinis vanduo iš paminėtų kurortų į Kėdainius buvo gabenamas nuo 19-ojo amžiaus pirmosios pusės iki Pirmojo pasaulinio karo.
Tikėtina, kad toks pat vanduo į Kėdainius buvo gabenamas ir tarpukariu.
Dėl savo gydomųjų savybių šis mineralinis vanduo tiek cariniais laikais, tiek tarpukariu Kėdainiuose pardavinėtas tik vaistinėse.

Vydo Bečelio nuotraukos

3 Responses

  1. kaimynas

    Smagu, kad yra žmonių, kurie investuoja į tokius projektus, ir atgaivina jau seniai pamirštus objektus. Vienas iš tokių šis pastatas – senamiestyje, dabar visas aplūžęs, apleistas (kaip ir dauguma kitų), atėjus laikui bus prikeltas ir sutvarkytas.

    Atsakyti
  2. skaitytoja

    Tokiu buteliu yra rasta ne tik Kedainiu bet ir Panevezio rajone.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.