Jau kuris laikas kalbama, kad Kėdainiai, turėdami turtingą praeitį, tarsi užstrigę vietoje, per mažai populiarina savo kraštą, pritraukdami turistus.

Kėdainių turizmo klasterio veikla ir planai kol kas nėra itin populiarūs, nes jų renginiai nesutraukia didelio susidomėjimo.

Kėdainių turizmo klasterio veikla ir planai kol kas nėra itin populiarūs, nes jų renginiai nesutraukia didelio susidomėjimo.

Kad sąstingio situacija pajudėtų iš nulinio taško, prieš keletą metų pradėta diskutuoti apie turizmo klasterio kūrimą. Pernai pavasarį jis sukurtas. Dabar jame – aštuoni nariai: VšĮ Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras, Kėdainių krašto muziejus, UAB ,,K2 LT“, Arvydo Petrulio įmonė (,,Grėjaus namas“), VšĮ Janinos Monkutės-Marks muziejus, Kėdainių rajono vietos veiklos grupė, MB ,,Šušvės midus“, ūkininkas Svajūnas Pocius (kaimo turizmo sodyba ,,Repengiai)“.

Reikia atrasti savo nišą
Kėdainių turizmo klasterio aktyvistai ieškodami idėjų ir galimybių, kaip populiarinti savo kraštą Kauno technologijos universiteto dėstytojoms užsakė galimybių studiją, kurios tikslas – įveiklinti klasterio narius, rasti inovatyvius nišinius produktus ir siekti padaryti Kėdainius Lietuvos perlu.
Pasak studijos rengėjų dr. Rimantės Hopenienės ir dr. Aušros Rūtelionės, turizmas per pastaruosius metus gerokai pasikeitė. Jis turi būti įtraukus ir kelti emocijas. Šiuolaikinis turizmas neretam keliautojui tarsi spektaklis. „Vieniems reikia fizinio aktyvumo, kitiems – sąveikos su gamta, tretiems kultūrinių mainų. Be to, dabar itin populiarėja lėtasis turizmas, kai pramogų nori vyresni žmonės ir šeimos. Gaila, tačiau Kėdainiai kol kas neišnaudoja to, ką turi įdomaus. Mes matome, kad šiame Lietuvos vidurio krašte ir jo apylinkėse būtų galima vystyti kultūrinį nuotykių turizmą, primenant Radvilų istorijas. Nereikėtų pamiršti ir daugiakultūriškumo, juk Kėdainiuose praeityje puikiai sugyveno net šešių tautų atstovai. Galite galvoti ir apie išskirtinius festivalius. Nors agurkų labai akcentuoti jums nesiūlome, tačiau visai jų pamiršti nereikėtų“, – savo pasiūlymus dėstė turizmo žinovės.
Jos priminė, kad dažniausiai turistus atskiruose miestuose atbaido nešvara ir netvarka, tad pirmiausia reikia pasirūpinti atvykstančiųjų patogumais.

Įdomūs lenkams ir latviams
Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis, pernai mūsų kraštą aplankė 5227 asmenys. Tradiciškai daugiausia svečių mūsų kraštas sulaukė vasarą, o šaltuoju metų laiku centro duris pravėrė vos apie šimtas lankytojų kas mėnesį. Per penkis šių metų mėnesius Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras sulaukė 1409 lankytojų – 1182 lietuvių ir 269 užsieniečių. Dažniausiai į Kėdainius atvyksta lenkai ir latviai. Vos po vieną kitą keliautoją užklysta iš Italijos, Portugalijos, Japonijos, Kanados.
„Į mūsų centrą užsieniečiai užsuka su įprastais klausimais: prašo miesto žemėlapio, klausia, ką galima pamatyti, kodėl išpuoštas pastatas (Senosios ir Didžiosios gatvių sankryžoje), kur galima išgerti skanios kavos, skaniai pavalgyti, kartais paprašo užsakyti apgyvendinimą kuriame nors Lietuvos mieste, domisi traukinių tvarkaraščiais.
Atvykstantieji dažniausiai lanko senamiestį, dažnas nori pamatyti Radvilų mauzoliejų. Rajone populiariausia Paberžė, gegužę sulaukiame daug skambučių dėl Skinderiškio dendrologinio parko, ar jau pražydo magnolijos, taip pat lankomas Lietuvos geografinis centras bei Česlovo Milošo tėviškė“, – sakė Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro vadybininkė Edita Mongirdaitė.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.