Dalis veiklaus Kėdainių krašto jaunimo savaitgaliais tuščiai netrina šaligatvių, bet labai įdomiai ir prasmingai leidžia laiką. 

Simona Aušvicaitė ir Mantas Patkauskas tik pradėję draugauti su šauliais, vasaromis praleido daug smagių akimirkų įvairiuose žygiuose, tad puikaus laiko gamtoje linki ir jauniesiems kolegoms.

Simona Aušvicaitė ir Mantas Patkauskas tik pradėję draugauti su šauliais, vasaromis praleido daug smagių akimirkų įvairiuose žygiuose, tad puikaus laiko gamtoje linki ir jauniesiems kolegoms.

Jaunieji šauliai, lydimi kiek vyresnių kolegų Simonos Aušvicaitės ir Manto Patkausko, gana dažnai kraunasi kuprines ir leidžiasi į žygius.
„Mes mename savo pirmus žingsnius šaulių draugijoje. Turėjome puikų vadą, kuris suprato, kad vaikams įdomu ne tik sausos teorinės paskaitos, bet ir praktiniai visų žinių pritaikymai. Mes kantriai sėdėdavome paskaitose ir klausydavomės informacijos apie šaulių statutą, elgesį, Lietuvos karines struktūras. Tačiau su begaliniu džiaugsmu sutikdavome žinias apie žygius ir stovyklas. Lygiai tą patį dabar norime perduoti ir savo jauniesiems kolegoms. Norime, kad ir jie apie šaulių organizaciją turėtų tik geriausius prisiminimus“, – sakė jau aštuonerius metus šaulių gretose esanti vienuoliktokė Simona Aušvicaitė.

Žygiai – puiki galimybė teorines žinias pritaikyti praktikoje.

Žygiai – puiki galimybė teorines žinias pritaikyti praktikoje.

Simona tapo Manto Patkausko, panorusio kuo daugiau dėmesio skirti jaunimui, bendražyge organizuojant išvykas į gamtą. „Man pačiam tie žygiai buvo smagiausia vasarų dalis. Tad gerų prisiminimų linkiu ir tiems, kas tik dabar įsijungė į šaulių gretas. Žygių metu mes mokomnės išgyventi gamtoje. Mokomės įsirengti stovyklavietes, statomės palapines, jas maskuojame. Mokomės tvarkingai ir saugiai užkurti laužą. Žaidžiame įvairius kariškus žaidimus: kaip pasislėpti nuo tariamo priešo, kaip surasti jo stovyklą, kaip save ir draugus apginti. Išvykos į mišką yra puiki galimybė pasimokyti šaudyti iš saugių ginklų. Be to, eidami į žygius mes išbandome savo fizines galimybes. O kur dar romantika kariaujant su uodų debesimis“, – šypsodamasis jaunųjų šaulių nuotykius vardijo M. Patkauskas.
Patys jaunieji šauliai sakė, kad kaskart po žygių jaučiasi pavargę, bet porą dienų pailsėję vėl skambina vyresniesiems bičiuliams ir klausia – o ką veiksime artėjantį savaitgalį, ar vėl trauksime į žygius?

Išvykose į gamtą vaikai turi galimybę rankose palaikyti saugius ginklus bei pasimokyti šaudyti.

Išvykose į gamtą vaikai turi galimybę rankose palaikyti saugius ginklus bei pasimokyti šaudyti.

M. Patkauskas norėtų, kad jaunųjų šaulių gretos gausėtų: „Kol kas turime gana nedaug šauliukų. Būtų smagu, kad prie mūsų prsijungtų kuo daugiau jaunimo ir mes galėtume suformuoti komandą. Tada nuveiktume daug įdomesnių veiklų. Jei kam pasirodys, kad šaulių veikla įdomi, mielai prašome per socialinius tinklus susirasti Simoną ar mane. Mes suteiksime visą informaciją, ko reikia, kad būtų galima tapti šauliu.“
Jaunieji šauliai sako esą laimingi, kad pasiryžo tapti šios draugijos nariais. „Mūsų organizacija kiekvieną išmoko būti drausmingu, pareigingu, pilietišku, atsakingu. Vien tai, kad mes vilkime šaulių uniformą, jau reiškia, kad turime būti pavyzdys kitiems. Uniforma savaime įpareigoja didžiuotis ir gerbti ją“, – sakė vienuolika metų šaulių gretose esantis M. Patkauskas.

Panašios naujienos