Turiningam festivaliui lietus ne kliūtis

0

Savaitgalį miškininko Kęstučio Kaltenio įkurtame dendrologiniame Skinderiškio parke vyko septynioliktasis baltiškosios kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“. 

Keramikas Vladas traukė akį savo išskirtine, baltiška išvaizda.

Keramikas Vladas traukė akį savo išskirtine, baltiška išvaizda.

Nors beveik visą savaitgalį pylė lietus, pusantro tūkstančio festivalio lankytojų saugomos teritorijos nė kiek nenuniokojo. „Džiaugiuosi, kad mūsų festivalio publika sąmoninga ir laikosi ekologinių principų“, – kalbėjo festivalio organizatorius Ugnius Liogė.

Daug turiningos veiklos
Pasak renginio organizatorių, Skinderiškis festivaliui pasirinktas dėl savo paslaptingumo, unikalumo, klaidumo. „Norėjome, kad mūsų publika atrastų tokią nepakartojamą Lietuvos vietą. Visas parkas sukurtas žmogaus rankomis, tačiau to dirbtinumo nesijaučia“ – kalbėjo U. Liogė. Jis pridūrė, kad festivalio stuburas – muzika, tačiau šiais metais didelis dėmesys skirtas ir edukacinei programai, kūrybinėms dirbtuvėms. „Norime žmonėms pasiūlyti ne tik pašėlti, bet ir turiningai pabūti, užsiimti veikla su gilesne prasme“, – sakė organizatorius. Jis neslėpė esąs dėkingas parko įkūrėjui K. Kalteniui, Kėdainių miškininkams už sutikimą surengti festivalį.

Festivalio organizatorius U. Liogė dėkojo K. Kalteniui bei Kėdainių miškininkams už pasitikėjimą ir sutikimą organizuoti festivalį Skinderiškio parke.

Festivalio organizatorius U. Liogė dėkojo K. Kalteniui bei Kėdainių miškininkams už pasitikėjimą ir sutikimą organizuoti festivalį Skinderiškio parke.

Būta ir kėdainietiškų akcentų
Nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio popietės vykęs festivalis, kurio šiųmetinė tema – miegas ir sapnai, buvo gausus ne tik muzikinės programos. Lankytojai galėjo pasiklausyti paskaitų, žiūrėti kino filmus, pabendrauti su lietuviškąsias tradicijas, amatus puoselėjančiais dalyviais. Keramika, lietuviškų smilkalų gamyba, atviros alaus dirbtuvės, žvaigždžių observatorija, lankininkų turnyras, magija ir burtininkavimas, duonos kepimas – tai tik dalis veiklų, kurios tris dienas įvairiose kūrybinėse dirbtuvėse vyko parke.
Trijose scenose pasirodė atlikėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Danijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos. Festivalyje buvo ir kėdainietiškų akcentų – krašto istorikai skaitė paskaitas apie Kėdainių miestą ir kraštą, savo pasirodymus dovanojo folkloro ansambliai „Auštaras“, „Žiedupė“, „Smilgelė“, skambėjo gongų muzika.

Juostų vijimą pristatinėjantis Algirdas atvyko iš Labanoro girios. „Nuostabi festivalio aura čia verčia sugrįžti kasmet.“

Juostų vijimą pristatinėjantis Algirdas atvyko iš Labanoro girios. „Nuostabi festivalio aura čia verčia sugrįžti kasmet.“

Orai nelepino
Nors iš visos Lietuvos sugužėjusių festivalio lankytojų orai ir nelepino (pylė gausus lietus, be to, iš dangaus buvo pabirusi netgi žirnio dydžio kruša), prastos oro sąlygos nė kiek nesumažino nuotaikos.
„Batai išsivalo, rūbai išdžiūsta, peršalimą lengva išgydyti čiobrelių arbata. O emocijos lieka. Pačios šilčiausios ir pačios gražiausios. Magiška vieta, puiki muzika, gražūs, laimingi žmonės ir tas jausmas, kurio neįmanoma nusakyti žodžiais“, – kalbėjo festivalyje apsilankiusi Monika, atvykusi iš Vilniaus.
Festivalio organizatoriai pabrėžė, kad „Mėnuo Juodaragis“ pasisako už gamtą, todėl visų atvykusiųjų buvo prašoma nešiukšlinti, nuorūkas mesti į specialias kapsules, neskinti jokių augalų. „Išsivežkite viską, ką atsivežėte, parkui tikrai nieko papildomo nereikia“, – tokiu šūkiu vadovavosi šventės dalyviai.

Graži draugystė su kėdainiečiais
„Esame laukiami, mylimi ir mėgstami. Džiugu, jog kėdainiečiai mus svetingai sutiko ir padėjo pasirengti didžiajai šventei. Esame dėkingi visiems už paramą ir palaikymą. Ypač didelį ačiū tariame pagardų gamintojams – bendrovei „Daumantai LT“, kuri supranta mūsų siekius ir renginiui skyrė paramą“, – sakė viena iš festivalio organizatorių Gintarė Kašelionytė.
Festivalio organizatoriai renginio išvakarėse aplankė savo naujuosius bičiulius ir susipažino su įmonės veikla bei gaminama produkcija. „Truputį gėda, kad nepažįstame Kėdainių ir važiuodami pas pagardų gamintojus pasiklydome. Tačiau paklaidžiojus pavyko rasti teisingą kelią į bendrovę „Daumantai LT“. Man šis prekinis ženklas yra gerai žinomas. Tikrai valgau ir kėdainiečių pagamintus majonezus, ir pomidorų padažus. Buvo labai smalsu išvysti, kaip pagardai gimsta. Pamatėme kompaktišką, švarią ir šiuolaikišką gamyklą. Malonu turėti tokių bičiulių, kurie sėkmingai dirbdami savo rezultatų vaisiais dalijasi su kitais“, – po pažinties su gamintojais teigė viena festivalio rengėjų.

Leave A Reply