Vasario 16-osios išvakarėse, Truskavoje vyko iškilminga triguba šventė – renginys, skirtas 1949 metų Vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaracijos 70-osioms, signataro Juozo Šibailos 66-osioms žūties metinėms ir Lietuvos valstybės atkūrimo akto 101-osioms metinėms paminėti.

Pasak Kėdainių rajono mero Sauliaus Grinkevičiaus, jei ne mūsų partizanai, tremtiniai,  politiniai kaliniai, tikriausiai nebūtų ir 1990 metų Kovo 11-osios.

Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Truskavos bažnyčioje, po kurių buvo nešamos gėlės prie 1949 metų vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos signataro bei partizano Juozo Šibailos ir jo bendražygio Povilo Žilio paminklo Dovydų miške (Truskavos sen.) ir Truskavoje prie paminklo Tėvynės laukuose žuvusiems Truskavos partizanams, iš Sibiro tremties lagerių ir kalėjimų nebesugrįžusiems.

Vėliau minėjimas persikėlė į Truskavos kultūros centrą. Šventiniame renginyje dalyvavęs Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius teigė, kad šie didvyriai, savo galvas padėję už gimtąją šalį, patikėjo, kad Lietuva gali būti laisva ir nepriklausoma nuo kitų šalių primestos valdžios.

„Jei ne mūsų partizanai, tremtiniai,  politiniai kaliniai, tikriausiai nebūtų ir 1990 metų Kovo 11-osios. Jų dėka mes galime jau 29 metus džiaugtis tebesitęsiančia nepriklausomybe. Didžiuokimės visais šiais žmonėmis, prisidėjusiais prie kovos už laisvę, prisiminkime juos. Didžiuokimės, kad vienas iš deklaracijos signatarų, Juozas Šibaila, kovojo Truskavos apylinkėse“, – teigė Kėdainių rajono meras ir pridūrė, kad artimiausiu metu bus ieškoma lėšų, kad būtų atstatytas partizanų bunkeris, kuriame ir žuvo J. Šibaila su P. Žiliu. Iki šiol Kėdainių rajone nėra nė vieno atkurto ir lankymui pritaikyto partizanų bunkerio.

Į minėjimą buvo atvykusi ir J. Šibailos anūkė Regina Račkauskienė. Moteris dėkojo už parodytą dėmesį ir teigė stipriai besididžiuojanti savo seneliu. Ji palinkėjo visiems mums, gyvenantiems nepriklausomoje Lietuvoje, kuo labiau didžiuotis tais vyrais ir moterimis, kurie drąsiai išėjo į miškus ir kovojo už savo idealus. „Partizanai daug dainavo dainų, mėgo pajuokauti. Linkiu, kad ir mūsų žmonės kuo mažiau dejuotų, o kuo dažniau sakyti ačiū, prašau, sveikintųsi su savo kaimynais. Būkime savo dvasia stiprūs kaip ir jie“, – linkėjo J. Šibailos anūkė R. Račkauskienė.

Kol kas yra tiksliai žinoma šimtas partizanų pavardžių, kurie kovėsi mūsų krašte.

Juozas Šibaila (turėjo kelis slapyvardžius – Merainis, Diedukas) nebuvo kilęs iš mūsų krašto, tačiau 1953 m. vasario 11 d., apsupus bunkerį Dovydų miške (Truskavos sen.), žuvo mūšio lauke kartu su kitu partizanu – Povilu Žiliu (Klevas). J. Šibaila buvo smulkaus kūno sudėjimo, silpnos sveikatos, tačiau savo dvasia – tikras milžinas. Tai buvo šalto proto, įžvalgus politikas.

Renginio metu prisiminta ir partizanų ryšininkė Janina Kiuberytė-Ivanauskienė. Ji buvo Vyčio apygardos partizanų ryšininkė. Moteris ne kartą buvo suimta, tardyta, tačiau nieko neišdavė. Vėliau dirbo Okainių kolūkyje, kartu su sūnumi Algiu nuolat prižiūrėjo partizanų J. Šibailos bei P. Žilio žūties vietoje pastatytą paminklą. Dabar šiuo, Dovydų kaime esančiu paminklu rūpinasi Truskavos seniūnija.

Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaracija – tai valstybės tęstinumą patvirtinantis dokumentas, konstatuojantis, kad LLKS taryba okupuotoje Lietuvoje yra aukščiausias teisėtas politinis organas, reiškiantis tautos valią, ištikimybę demokratijos ir krikščioniškosios moralės principams ir vadovauja politinei karinei tautos išsilaisvinimo kovai.

[tribulant_slideshow gallery_id=“448″]

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.