Trijų kartų kūryboje – ir įtampa, ir terapija

Šeimos, kuriose kūrybinis įkvėpimas lydėtų trijų kartų atstovus, Kėdai­niuose yra retenybė. Kaip ir reta galimybė vienoje vietoje pamatyti skirtingų kartų atstovų kūrybą. Todėl Daugiakultūriame centre neseniai atidaryta kėdainiečio Jono Banaičio, jo dukters Daivos Nurdinovos ir anūkės Nargizos Nurdinovos kūrybinių darbų paroda „Trys kartos 2“ yra ypatinga.

Bendra paroda – antrą kartą

Trijų menininkų kartų kūryba domina gausų būrį kraštiečių.

Tai – jau antroji bendra šios šeimos narių paroda Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre. Ji surengta praėjus dešimčiai metų po pirmosios, tad ir darbai – brandesni, o vyriausiojo šeimos nario, talentingo graviruotojo ir tapytojo Jono Banaičio plaukai – žilesni… Tačiau garbaus amžiaus, ką tik 87-ąjį gimtadienį paminėjęs kūrėjas aktyviai kuria iki šiol. Parodoje „Trys kartos 2“ galima pamatyti ne tik be galo preciziškai ir tiksliai atliktus grafikos darbus, sukurtus anksčiau, bet ir kelerių pastarųjų metų kūrybos rezultatą – tapytus portretus. Juose kruopščiais potėpiais užfiksuoti artimiausių žmonių portretai: šviesūs, besišypsantys, giedrų akių. Tiesa, tarp portretų yra ir keletas ankstyvosios kūrybos darbų. Šalia mamos portreto, ženklinamo šių metų data, kaba 1956 m. akvarele tapytas autoriaus tėvo portretas.

Grafika – tušu ir šiuolaikinėmis technologijomis

Dideliu profesionalumu pasižymi teminės grafikos kompozicijos, atliktos tušu. Jose – atkurti istoriniai Kėdainių senamiesčio vaizdai: gatvės, pastatai, kiti objektai. Dalis šių grafikos darbų parodoje atgimė šiuolaikinio meno formomis. Senelio darbus ultravioletine (UV) spauda ant skaidraus akrilo stiklo perteikė anūkė Nargiza Nurdinova, derindama juos su savo pačios fotografuotais dabartinių Kėdainių vaizdais.

„Šiuos darbus kūriau specialiai šiai parodai. Juose naudojamos šiuolaikinės technologijos, kuriomis domiuosi. Šioje srityje esu savamokslė, tačiau šaltinių, iš kurių gali semtis įkvėpimo ir žinių, Vilniuje yra daug: tai galerijos, paro­dos, taip pat yra internetas su savo beribėmis galimybėmis, čia galima rasti tai, kas įdomu“, – pasakojo sostinėje gyvenanti, tačiau bent kartą per mėnesį į gimtuosius Kėdainius sugrįžtanti jauna moteris.

Kūryba teikia malonumą

Kūrybą ji vadina savo hobiu, malonumu, neapleidžiančia kūrybine aistra. „Kuriu dėl savęs, grįžusi po darbo ar savaitgaliais, bėgdama nuo rutinos, atėjus įkvėpimui. Nesu profesionalė. Mano senelis yra graviruotojas, dailininkas, mama – dailės mokytoja, aš baigiau reklamos vadybą, o dirbu vadovaujantį darbą didmeninėje įmonėje. Esu baigusi Kėdainių dailės mokyklą. Norėjau studijuoti Dailės akademijoje, bet vėliau šių planų atsisakiau ir pasirinkau nemenišką specialybę“, – šyptelėjo N. Nurdinova.

Pasak jos, kūryba suteikia kitokį požiūrį į gyvenimą. Kūrybiškumą galima pritaikyti įvairiose vietose – nuo darbo biure iki gyvenimiškų situacijų, kitaip pažiūrėti į situacijas, kitaip jas išspręsti.

Įkvepia aplinka ir žmonės

Kuo panašios ir kuo skiriasi trys kūrėjų kartos? „Šiais metais mūsų darbuose daug panašumų – sieja grafika, pati darbų stilistika. O kalbant apie mus, kaip apie individualybes, be abejo, skiriamės: pradedant seneliu, kuris atstovauja klasikinę, senąją mokyklą, baigiant moderniausia karta. Mano karta kūryboje naudoja naujas technologijas, domisi naujomis tendencijomis, siekia atrasti, vertina kūrybiškumą“, – sakė N. Nurdinova.

Tačiau visas tris kartas kurti įkvepia supanti aplinka ir žmonės, jų sukeliami išgyvenimai ir potyriai. Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijoje dailės mokytoja dirbančios D. Nurdinovos pastarųjų metų kūrybiniame kelyje ryškios dvi kryptys – tapyba ir lino raižinys. Parodoje „Trys kartos 2“ eksponuojami saviti darbai, kaip sako pati autorė, tai – vidinio kūrybiškumo išlaisvinimas po darbų, savaitgaliais.

Kūryba – jausmų išlaisvinimas

„Viena draugė, apžiūrėjusi darbus, paklausė – ar ėmiau linkti į poe­ziją? Galbūt, tam tikra simboline prasme“, – šypsojosi autorė, kurios keletą paveikslų, panaudojus mišrią techniką, puošia dienoraščio ištraukas primenantys apmąstymai apie kūrybą, gyvenimą. „Kuriu išliedama vidinį jausmą – tai man ir atgaiva, ir savotiška kūrybinė įtampa, ir savęs išliejimas. Mano kūryba savita, neturiu šablono. Perteikiau visa tai, kas buvo viduje. Darbuose įamžinau tai, kas brangiausia. Nors apskritai esu savikritiška, man retas kuris savas darbas patinka – vis atrodo, kad buvo galima geriau padaryti…“ – toliau kalbėjo moteris.

Parodoje eksponuojami darbai sukurti naudojant mišrią techniką: giliaspaudę ir iškiliąją spaudą, tušą, koliažą. Ryškias emocijas spinduliuoja vienas „šviežiausių“ darbų – ryškiaspalvis paveikslas „Mėlyno katino iliuzija ir tulpės“ (drobė, akrilas, koliažas).

„Džiaugiuosi, kad Kėdainiuose yra tokių šeimų, kurios kuria, stengiasi, rodo gražų pavyzdį. Man labai įdomu ir gražu, kad jaunosios kartos atstovė sujungė senelio darbus su naujomis technologijomis“, – sakė Daugiakultūrio centro, kuriame eksponuojama paroda „Trys kartos 2“, vadovė Audronė Pečiulytė.