Tremtinių skausmas atvėrė karinio aerodromo vartus

0

Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos mūsų rajono skyriaus nariai liepos 26-ąją kviečia prisiminti skausmingą sukaktį: prieš 25 metus į tuometį Kėdainių karinį aerodromą buvo parskraidinta per šimtą palaikų iš Igarkos.

A. Kvetkauskienė liepos 26 dieną 12 valandą kviečia kėdainiečius ateiti į Šv. Jurgio bažnyčią ir maldomis prisiminti tremtinius.

A. Kvetkauskienė liepos 26 dieną 12 valandą kviečia kėdainiečius ateiti į Šv. Jurgio bažnyčią ir maldomis prisiminti tremtinius.

Savo sesers palaikus tąkart pirmuoju reisu parsivežė ir kėdainietė Antanina Kvetkauskienė.
Prabėgo jau ketvirtis amžiaus, tačiau A. Kvetkauskienė vis tiek nesutramdo jaudulio pasakodama, kaip vyko į tremties vietą ieškoti sesers Stasės Tadarauskaitės kapo ir koks palengvėjimas užliejo širdį jį atradus.

Viską fiksavo dienoraštyje
1989-ųjų vasarą A. Kvetkauskienė, baimindamasi pamiršti svarbius savanoriškos kelionės į Igarką įspūdžius, kruopščiai rašė dienoraštį.
„Jame fiksavau viską, ką kasdien nuveikdavome, kokius jausmus patirdavau. Nebuvo lengva grįžti ten, kur kažkada papuolėm ne savo noru. Į tremtį mūsų šeimos moterys – 85 metų močiutė, mama, sesuo ir aš – buvo išvežtos 1944-ųjų gegužės 22-ąją. Tėtis jau seniau pateko į lagerį. Gerai prisimenu tremtį Igarkoje. Dar ryškiau išlikusios sesers laidotuvių akimirkos.
Seserį laidojome netoli tos vietos, kur gyvenome. Dar Lietuvoje dėdė kunigas jai buvo padovanojęs gintarinį medalioną su Aušros vartų motinos paveikslu.

Tremties vietos priglaudė tūkstančius Lietuvos šviesuolių.

Tremties vietos priglaudė tūkstančius Lietuvos šviesuolių.

Sesuo gulėjo karste, o aš galvojau, kad tik mama jai neužkabintų to medaliono. Labai norėjau, kad liktų man.
Tačiau mama tą medalioną visgi paliko Stasei. O dabar, nepatikėsite, jis mano namuose – mat atkasusi sesers kapą, relikviją radau tarp palaikų“, – prisimena A. Kvetkauskienė.

Grįžo į įšalo žemę
1989 metų birželio 29 dieną į Igarką išvyko penkiolikos asmenų grupė. Išvykdami jie nesiruošė palaikų parvežimui, ketino tik surasti saviškių kapus. Visus kaustė nerimas: pavyks ar ne…
„Tarsi šiandien menu, kaip riedėjo skruostais ašaros, kai radau sesers kapą ir per dvi savaites prisikasiau iki ten buvusių palaikų.

Prieš 25 metus A. Kvetkauskienė savanoriškai grįžo į buvusią tremties vietą, kad surastų sesers kapą ir palaikus parsivežtų namo.

Prieš 25 metus A. Kvetkauskienė savanoriškai grįžo į buvusią tremties vietą, kad surastų sesers kapą ir palaikus parsivežtų namo.

Dėdama į dėžę sesers kaulelius, pasakojau, kaip mes gyvenome, ką patyrėme. Vėliau laukė abiejų kelionė į gimtinę.
Man pasisekė parvežti sesutę amžinam poilsiui į Lietuvą. Kartu delegacija pargabeno ir vieną laiko bei darganų išbandymus stebėtinai gerai ištvėrusį maumedinį kryžių.
Ne visiems taip sekėsi – ekspedicijoje, deja, buvo ir tokių, kurie artimųjų kapų nerado.
Mėnuo, tada praleistas Igarkoje, buvo ir skausmingas, ir viltingas. Amžino įšalo žemė labai nenoriai atidavė ten palaidotus lietuvius: suledėjusią, kietą kaip asfaltas žemę teko kapoti savadarbiais kirtikliais ir semti saujomis, be to, persekiojo milijonai uodų“, – pasakojo A. Kvetkauskienė.

 

Karinis aerodromas to dar nebuvo matęs – per šimtą tremtinių palaikų ir juos pasitikusi tūkstantinė minia.

Karinis aerodromas to dar nebuvo matęs – per šimtą tremtinių palaikų ir juos pasitikusi tūkstantinė minia.

Pasitiko tūkstantinė minia
Nemažai kėdainiečių dar mena, kaip prieš 25 metus, skambant varpams, iš Šv. Jurgio bažnyčios karinio aerodromo link pajudėjo gausi tikinčiųjų procesija.
Miesto gatvėmis ją lydėjo gedulinga muzika. Į aerodromą niekas nieko nekvietė, tačiau vis vien suvažiavo mašinų kolonos, susirinko maždaug 15 tūkstančių žmonių minia, daug kunigų iš įvairių Lietuvos vietų.
Rusų kariškiai šią liūdną ir susikaupusią minią į aerodromą įsileido net netikrinę. Pasigirdo galingų motorų gausmas. Betoniniu taku atriedėjo didžiulis karinis transporto lėktuvas, iš Igarkos pargabenęs daugiau kaip šimtą tremtinių palaikų.
Vienas po kito iš lėktuvo buvo išnešti cinkuotos skardos karstai, visi uždengti trispalvėmis, papuošti gėlės.
Aidėjo maldos žodžiai, giesmės, susirinkusiųjų veiduose matėsi didžiulis skausmas, akyse žibėjo ašaros.

Suledėjusi, kieta kaip asfaltas Igarkos žemė tremtinius grąžino nenoriai – iki palaikų kastis teko porą savaičių.

Suledėjusi, kieta kaip asfaltas Igarkos žemė tremtinius grąžino nenoriai – iki palaikų kastis teko porą savaičių.

Pamiršti neįmanoma
Po trumpo mitingo karstai iškeliavo į paskutinę kelionę – į amžino poilsio vietas Lietuvos miestų ir kaimų kapinėse.
Kėdainietės Antaninos Kvetkauskienės sesers Stasės Tadarauskaitės palaikai atgulė Kauno gatvės kapinėse šeimos kape.
„Į tremtį buvo išvežtas kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Tūkstančiai iš Sibiro negrįžo.
Aš grįžau, o savo sesutę parsiskraidinau po kelių dešimtmečių. Patirto tremties skaudulio pamiršti neįmanoma. Apie tai turime kalbėti ir priminti, kiek mokėta už laisvę.
Liepos 26 dieną 12 valandą ateikite į Švento Jurgio bažnyčią – pagerbsime ir prisiminsime tremties aukas“, – kviečia A. Kvetkauskienė.

 

Iš mano dienoraščio

Šiemet sukanka 25-keri metai, kai
sugrąžinom negrįžusiųjų palaikus iš Igarkos
1989-jų birželio 29–toji diena. Ketvirtadienis. 21 val. išvažiuojam į Igarką. Pirmiausia traukiniu iki Maskvos.
Birželio 30 d. 11 val. mes jau Maskvoje. Iš Maskvos lėktuvu išskrendam 21 val.
5 val. ryto Igarkos laiku mes jau alkanoje ir vargingoje žemėje. Iš lėktuvo matosi kur ne kur Jenisejumi dar plaukiantys ledai. Aplink neaprėpiama taiga ir daugybė ežerų ežerėlių. Ir štai lėktuvo ratai paliečia mūsų prakaitu ir ašaromis aplaistytą žemę.
Čia prabėgo mano baisioji vaikystė. Aš ir vėl čia. Tik soti ir laisva. Netikiu. Aš ir vėl Igarkoje. Gal tai sapnas?

Pirmieji tremtinių palaikai į Kėdainius parskraidinti didžiuliu lėktuvu.

Pirmieji tremtinių palaikai į Kėdainius parskraidinti didžiuliu lėktuvu.

Liepos 1 d.
Jau ir čia jaučiasi pavasaris – pradeda sprogti berželiai, žaliuoti žolytė.
Igarka! Ar žinai, ko atvažiavau? Nepasiilgau tavęs, ne, aš atvažiavau išplėšti iš amžinai įšalusios žemės brangų žmogų.
Nors ir gerokai pavargę, visi išėjome į taigą. Nematėme jokio takelio, kuris vestų į kapines… Ėjome per kupstus, klampynus, bridome ten, kur suvirtę kryžiai.
Niekas nesugebėtų aprašyti mūsų akių, pašiurpusių veidų, per kuriuos ritosi karčios ašaros. Tiktai pirmyn, neklupkim, nes ten laukia mūsų broliai, tėvai, seserys. Štai pirmas keliukas. Beveik visi kryžiai, neatlaikę amžino įšalo, palinko, o laikas juos supūdė.
Kapinės, medžiuose, gerokai paaugusiuose berželiuose klykė paukščiai, tarytum šaukdami, bardami mus, kad sudrumstėme jų ramybę. O gal jie džiaugėsi kartu su mumis?
Ne tas kauburėlis, ne tas. Gal šitas? Ir vėl ne… Dieve, padėk! Duok stiprybės! Kur tu, miela sese? Aš atvažiavau išplėšti tavęs iš amžino įšalo. Pasidaro bloga, aptemsta akyse, mėginu atsiremti į pasvirusį kryžių, paukščiai dar garsiau klykia… O stebukle!
Paukštė nutūpė ant berželio, atrodo, dar garsiau pragydo, lyg pravirko. Žiūrėjo į mane ir niekur neskrido. Ant palinkusio kryžiaus išskaičiau vardą, pavardę tavo, mieloji sese. Dieve, juk tie patys du berželiai, kuriuos mes su mama pasodinome!
Radau! Parpuolusi verkiau džiaugsmo ašaromis. O kiti dar lakstė apimti siaubo, nevilties, bandė skaityti neišskaitomas pavardes, aimanavo.
Aš laiminga! Daugiau niekada nepaliksiu tavęs, sese. Parvešiu tave į Lietuvą. Atsigulsi tėviškės žemėje, šalia mamos. Ji bus laiminga.
Liepos 11 d.
Nuo pat ryto kažko neramiai plaka širdis. Šiandien, po 40 metų, vėl išvysiu tave. Skilo gabaliukas po gabaliuko sušalusios žemės… Ir pagaliau. Čia tu! Buvai mylima, buvai apverkta tūkstantį kartų. Tada, prieš 40 metų, klūpojome visos trys prie atidengto karsto. Alpo mama, močiutė. Prisimenu, kaip bučiavau tavo šaltą, išsekusį veidą. Užpylė tavo karstą dideliais įšalusios žemės grumstais. Ir štai dabar aš vėl stoviu čia, vėl laikau rankoje žvakę. Stoviu jau pražilusi, pasenusi.
Atleisk, kad taip ilgai leidau tau būti svetimoje žemėje. Atleisk, kad sudrumsčiau tavo amžiną ramybę. Kitaip negalėjau…

Buvusi Igarkos tremtinė
ANTANINA KVETKAUSKIENĖ

Skrydžiai

Leave A Reply