Kėdainių M. Daukšos viešosios bibliotekos salėje įvyko susitikimas su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, žmogumi, atradusiu Vasario 16-osios Aktą Berlyne, chemiku, politologu, istoriku, žurnalistu, televizijos laidų vedėju, aistringu kolekcionieriumi, knygos ,,99 metai po įvykio” autoriumi ir pagrindiniu šios knygos veikėju – Liudu Mažyliu. Taip susirinkusiems buvo pristatytas vakaro svečias.

Įsimintinos Akto suradimo detalės

Prieš susitikimą su Kėdainių krašto žmonėmis L. Mažylis sakė norintis dar kartą priminti Akto suradimo, jo atsiradimo ir kūrimo prieš 100-tą metų aplinkybes bei kaip šitie dalykai atsispindi meniniame kūrinyje, kurį, kaip jis pats šmaikštaudamas įvardino, sukūrė gabus ir jaunas debiutantas Liudas Mažylis. Knyga ,,99 metai po įvykio” jos autoriaus nuomone sumušė rekordą – per keturias Knygų mugės dienas jis padėjo 1 tūkst. 300 parašų.

Pasidomėjus, kokių klausimų susitikimų metu dažniausiai jis sulaukiantis, pasirodo, kad trys ar penki klausimai vis kartojasi. Tai garsusis klausimas apie žadėtą ir niekada nebuvusį milijoną, kokia buvusi istorikų reakcija suradus Vasario 16-osios Aktą, kam Liudas Mažylis pirmam paskambino, kai jis atrado Aktą, ar į Vokietiją teko vykti autobusu bei ar universitetas tikrai atlygino už kelionę.

Po susitikimo knygos autorius mielai dalino autografus.

O kokia Akto suradimo aplinkybių detalė jam labiausiai įsimenanti? Pasak L. Mažylio, tai turbūt visa suradimo paslaptis, mistika, iš kurios ir kyla būtinybė aiškinti meniniais, beletristiniais aiškinimais, vardų simbolika. Būtent į tą archyvą jį nukreipė žmogus Engel (angelo) pavarde, dokumentą Vokietijos politiniame archyve saugojo jo darbuotoja, pavarde Wilke. ,,Žmonės, labai simbolinėmis pavardėmis nuvedė mane teisingu keliu, ką kiti ieškojo ne 99- erius metus, bet nuo 1940 metų atrodė, kad šis dokumentas gal jau ir visiems laikams dingęs”, – dėstė svečias.

Žmonės daugiau domisi istorija

Paklaustas, ar profesorių užgriuvusi šlovė padėjo daugiau žmonių sudominti istorija, L. Mažylio manymu, susidomėjimas istorija neatslūgsta, daug žmonių susirinko ir Kėdainiuose, kur benuvažiuotų, žmonės į susitikimus gausiai ateina, domisi, jiems tikrai įdomu, kaip prieš 100-tą metų tie įvykiai atrodė ir kaip jie klostėsi toliau. „Tikiu, kad Akto suradimo faktas tikrai pagyvina Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100- metį”, – teigė L. Mažylis.

Užgriuvęs populiarumas vis tik labiau džiugina ar vargina? ,,Teigiamas populiarumas varginti negali. Čia yra labai daug pozityvo ir džiaugsmo. Fizinis nuovargis aišku jaučiasi, kai tenka nuskristi į Los Andželą, kur laiko skirtumas nuo Lietuvos – 10 val., tačiau tai tikrai atperka spindinčios žmonių akys ir niekaip nesumeluotas nuoširdumas kai jie tais dalykais domisi”, – atsakė profesorius.

Surastas Aktas pasirodė labai gražus

Šiltai ir nuoširdžiai pats bendravęs su kėdainiečiais, L. Mažylis gerokai praskleidė 100-to metų senumo Lietuvos istorijos šydą, savo pasakojimą praskiedęs lengva humoro doze, be lašelio puikybės jis nesuskaičiuojamą kartą patvirtino, kad žadėto milijono už Akto suradimą jis tikrai negavęs ir nesitikėjęs gauti, jo tvirta nuostata – tautos relikvijomis neprekiaujama.

„Kai manęs viena pirmųjų žurnalisčių, ėmusių interviu grįžus į Lietuvą iš Berlyno paklausė, koks jausmas apėmė atradus Vasario 16-osios Aktą, aš atsakiau: „Žinokit, labai gražus”…Man atrodė, kad radau tik lietuviškąją versiją, nes vokiškoji atrodė kaip atskiras dokumentas. Pasirodo, tai buvo vientisas dokumentas ir jis yra dvikalbis, kaip vėliau pavyko išsiaiškinti, rašytas daktaro Jurgio Šaulio ranka,” – emocingai kalbėjo svečias.

Vienas prašymas ir iš kėdainiečių 

Veiksmo dokumentikos romanas ,,99 metai po įvykio” – itin populiari pirmoji L. Mažylio knyga.

L. Mažylis išsitraukęs užrašų knygelę pusiau juokais, pusiau rimtai perskaitė Lietuvos žmonių susitikimų metu jam pateiktus „prašymus”, kurių yra daugiau nei dešimt, ko jis privalo toliau ieškoti.Pavyzdžiui, surasti Vytauto karūną, jo kaulus ir „grabą”, Napoleono lobį, Gintaro kambarį, įminti S. Dariaus ir S. Girėno žūties mįslę, rasti milijoną JAV lietuvių parašų, kuriuos jie sudėjo apie 1920 metus, kad Amerika pripažintų Lietuvą, parvežti Mažvydo palaikus iš Ragainės ir kt. Viena kėdainietė susitikimo metu pateikė dar vieną „prašymą”, kurį L. Mažylis užsirašė – surasti Barboros Radvilaitės perlus… „Visi šie klausimai man įdomūs, tik aš prašau – duokit man komandą, savanorių, nes vienas viso šito aš nerasiu, tačiau savanorių neatsiranda”, – šmaikštavo profesorius.

Diskusiją moderavo istorikas Henrikas Vaicekauskas.

Asta Raicevičienė 

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.