Eketėje kunkuliuojančios emocijos, šaltyje garuojantys kūnai, gyvenimo džiaugsmu spindinčios akys – dievaži, šie žmonės tikrai patyrė kažką, ko nenutuokia ant kranto trypčiojantys smalsuoliai. Ir žurnalistų ištransliuotus sveikuolių pasakojimus apie „kūno ir sielos lengvumą“, „jausmą, kad gimei iš naujo“, tikriausiai iki galo suvoks ir priims tik tie, kurie patys – valios ar azarto vedini – kada nors yra pūkštelėję į ledinį vandenį. 

Patiria džiaugsmą
Vasario 11-osios vidudienis, lauke – trys laipsniai šalčio ir nejaukus rytų vėjas. Babėnų karjere iš vakaro iškirsta eketė jau traukiasi leduku. Netrukus prie jos susiburia daugiau kaip trisdešimt suaugusiųjų ir vaikų, įšilusių nuo

Neužtektų pasakyti, kad maudynės lediniame vandenyje – tik užsigrūdinusiems, veikiau tai valios, ribų peržengimo, kitokios gyvenimo kokybės išraiška.

 

3,5 kilometrų meditacinio bėgimo Babėnų mišku. Kas kopėčiomis, kas nerte pūkšteli į vandenį, panyra, nesusilaiko nuo džiaugsmingų šūksnių ir emocijų proveržio.
Tradicinėse „Kėdainių ruonių“ maudynėse visuomet atsiranda gavusiųjų pirmą krikštą, šie metai – ne išimtis. „Dabar jau šilta, bet panėrus buvo sunku kvėpuoti – šalta. Bet norėsiu kitais metais pakartoti“, – basomis straksėdamas ant sniego, linksmai pasakoja pirmą kartą eketėje išsimaudęs septintokas Vilius Skarupskas.
O štai dotnuviškiai Žygimantas (19 m.) ir Oskaras (17 m.) sako, kad ruonių maudynėse dalyvauja nuo mažens, paskatinti Dotnuvos pagrindinės mokyklos direktoriaus Rimanto Urbonavičiaus. „Šalta tik tol, kol nusirengi. Vandenyje nešalta, geras jausmas, smagu, kai aplink daug žmonių ir gera nuotaika. Per metus maudomės tris–keturis kartus, stengiamės dalyvauti visose ruonių maudynėse. Ir, žinoma, nesergam“, – pasakoja vaikinai.
Kėdainietis Saulius Karpavičius pirmą kartą į eketę įlindo užpernai, maždaug tuomet ėmė propaguoti sveiką gyvenimo būdą – jis užsiima joga, kvėpavimo technikomis. „Aštuoniolikos metų turėjau vienokių linksmybių, dabar – kitokių“, – trumpai pokyčius paaiškina vyras. O jo žmona Birutė priduria, kad pasiekti to, ką užsibrėžia, vyrui padeda žemaitiškas charakteris.

Pataria vaikščioti basomis
Gera sveikata ir savijauta džiaugiasi ruonių maudynių dalyvės Ona, Irena ir Zita, ledinį vandenį pamėgusios beveik prieš tris dešimtis metų, prasidėjus sveikuolių judėjimui. „Norint nesirgti, sveika mityba ir judėjimas yra du svarbiausi ir neatskiriami dalykai“, – teigė kovo mėnesį 80-metį minėsianti ponia Zita.

Vilius į eketę pūkštelėjo pirmą kartą (kairėje). Po maudynių puikiai nusiteikę dot­nuviškiai Oskaras ir Žygimantas.

Pasak moterų, imbieras, česnakas, pienas, medus – geriausios profilaktikos priemonės ir vaistai. „Jei norite būti sveiki, kasdien suvalgykite po česnako skiltelę, daugiau vaikščiokite basomis – namie, lauke. Grūdintis pradėkite nuo kojų, tik paskui pereikite prie apsipylimų šaltu vandeniu“, – patarė Ona.
Nedrįstantiems pasinerti į šaltą vandenį eketėje sveikuolė Irena pataria tam nusiteikti, negalvoti, kad šalta, o atvirkščiai – pasiduoti bendrai nuotaikai ir džiaugsmui.

Tikslas – grūdintis
Ruonių maudynes organizuoja Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Visuomenės sveikatos biuras, Sporto ir turizmo skyrius, Kėdainių sveikuolių

Po maudynių – puiki nuotaika ir savijauta!

klubas. „Vasaris tradiciškai yra grūdinimosi mėnuo, toks ir šio renginio tikslas – paskatinti kuo daugiau žmonių judėti, grūdintis, domėtis sveiku gyvenimo būdu“, – sakė Sporto ir turizmo skyriaus vedėjas Gediminas Misius, su žmona Marija kasmet aktyviai dalyvaujantis maudynėse.
Po maudynių pabendrauti prie arbatos puodelio, pasivaišinti koše į Visuomenės sveikatos biurą pakvietė įstaigos direktorė Danguolė Avižiuvienė. Natūralaus raugo namine duona vaišino labūnaviškis Antanas Matonis. Senjoras pasakojo duoną kepantis iš daugiau kaip dvidešimties komponentų, tarp kurių – trijų rūšių miltai, septynių grūdų dribsniai, moliūgų, saulėgrąžų, burnočių, kalendrų ir kitos sėklos, prieskoniai… O visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Janina Onoprijankienė maudynių dalyvius vaišino ramunėlių, mėtų, šalavijų, raktažolių, čiobrelių arbatomis, pasakojo apie jų naudą bei gydomąsias savybes. Retam buvo tekę anksčiau ragauti raktažolių arbatos, kuri ypač rekomenduojama dėl raminančių savybių, malšinanti kosulį, padedanti peršalus ar susirgus gripu.

Prieš maudynes – mankšta ir meditacinis bėgimas.

Vėliau visi norintieji galėjo išsimaudyti „Aušros“ progimnazijos baseine. O šį šeštadienį rajono sveikuoliai dalyvaus tradicinėje grūdinimosi šventėje „Palangos ruoniai“.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.