Kėdainių rajono gimnazijų moksleiviai ugdymo įstaigose jaučiasi pakankamai saugūs, nors šia linkme reikia dar aktyviau dirbti tiek mokymo įstaigų vadovams, tiek pedagogams. O už vaikų fizinį bei emocinį saugumą ne mažiau atsakingi ir tėvai. Tai pabrėžia išsamų tyrimą atlikęs Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Gediminas Merkys, kurio komanda anonimiškai apklausė 485 Akademijos, „Atžalyno”, Josvainių, Krakių Mikalojaus Katkaus, Šėtos bei Šviesiosios gimnazijos vyresniųjų klasių moksleivius.

„Mokyklos saugumas kažkuo primena žmogaus sveikatą. Atsakingas, išmintingas žmogus savo sveikata rūpinasi nuosekliai ir kasdien. Deja, praradus budrumą, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, sveikatą galima prarasti akimirksniu… Tas pats pasakytina ir apie mokyklos saugumą. Socialinis veikėjas, nuosekliai tą saugumą užtikrinantis, yra visa mokyklos bendruomenė, kiekvienas jos narys“, – teigia profesorius G. Merkys.

Daug apimantis tyrimas

Būtent kaip saugumą vertina šešių Kėdainių rajono gimnazijų vyresniųjų klasių mokiniai, siekė išsiaiškinti G. Merkys, analogišką tyrimą atlikęs Kauno mokyklose. Vykdant apklausą mokiniai galėjo pasirinkti vieną iš variantų: sutinku, nežinau arba nesutinku.

Kėdainių rajono gimnazijose tyrimą atlikęs Kauno technologijos universiteto profesorius Gediminas Merkys teigia, kad mūsų krašto mokiniai jaučiasi pakankamai saugūs.

„Apklausiant mokinius buvo siekiama sužinoti, ar jie jaučiasi saugūs mokyklos ir kiemo aplinkoje, mokyk­los viduje, kokia yra bendra moralinė ir solidarumo atmosfera mokykloje, buvo stengiamasi nustatyti mokinių nepasitenkinimą, kylančio diskomforto ir įtampos priežastis, taip pat, ar mokiniai pasitiki mokyklos personalu – vadovais ir mokytojais. Tiesa, vaikų saugumas priklauso ir nuo tėvų, todėl taip pat siekėme nustatyti, ar vaikai jaučiasi saugūs ir namų aplinkoje“, – sako profesorius G. Merkys.

Mokykloje ir greta jos – gana saugu

Mokiniai buvo paklausti, ar, jei prie mokyklos vyksta kas nors negero, tai mokytojai, budėtojai paprastai nieko nemato, nesikiša. Tam pritaria vos 5,8 proc. apklaustųjų, nepritaria – 87,2 proc., nežino – 7 proc.

„Tai tikrai geras rezultatas, nes jis parodo, kad mokytojai neužsimerkia prieš vykstančias negeroves“, – pabrėžė KTU profesorius. Moksleiviai taip pat pabrėžė, kad mokyklos prieigos, įėjimai į jas yra visiškai saugūs. Tam pritaria net 83,7 proc. apklaustųjų. Dar daugiau – net 89,2 proc. – moksleivių sutinka, kad rajono mokyklos yra tinkamai aptvertos.

Paklausti, ar jaučiasi saugūs keliaudami į mokyklą ar grįždami iš jos, net 90,7 proc. apklaustųjų atsakė teigiamai. 76,6 proc. mokinių mano, kad gatvės, takeliai, vedantys į mokyklą, tamsiu paros metu yra tinkamai apšviesti, o 81,4 proc. moksleivių mano, kad šie objektai yra saugūs: įrengti šaligatviai, pažymėtos perėjos, užlygintos duobės.

Tiesa, 11,4 proc. mokinių sako, kad greta mokyklų yra pavojingų objektų: vandens telkinių, geležinkelis, greta vykstančios statybos.

Situacija gana gera

Anot G. Merkio, šiais laikais daug didesnė problema – vis didėjantis mokinių psichologinis nesaugumo jausmas. Prie jo augimo prisideda patyčios mokykloje, už jos ribų ir vis mažėjantis tėvų dėmesys savo atžaloms.

Tačiau Kėdainių rajono mokyklas KTU profesorius išskiria kaip pavyzdį, nors pritaria, kad daugiau dirbti patyčių prevencijos srityje tikrai reikėtų. Paklausus, ar mokiniai užgaulioja vienas kitą net pamokų metu, 72,1 proc. atsakė neigiamai, 11,6 proc. teigė, kad užgauliojimų pasitaiko. Tiek pat mokinių mano, kad būna nepraleidžiama proga pasišaipyti iš vienas kito nesėkmių.

Tačiau net 84,9 proc. mokinių mano, kad mokytojai neleidžia, jog mokiniai trikdytų klasės tvarką ir susikaupimą per pamoką. „Tai labai geras rezultatas, reiškiantis, kad mokytojai mokinių akyse yra autoritetai, sugebantys užtikrinti tvarką pamokų metu. Be kita ko, tai ir puiki vaikų patyčių prevencijos priemonė“, – sako G. Merkys.

Pasak KTU profesoriaus, apklausiant mokinius taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, ar mokykloje ir jos teritorijoje yra prielaidų plisti narkotinei elgsenai – rūkyti, svaigintis įvairiomis medžiagomis. Apklausus moksleivius, tam iš jų vidutiniškai pritarė 16,8 proc.

„Tačiau čia galima išskirti vis didesnį tabako gaminių naudojimą tarp moksleivių. Juk netoli mokymo įstaigų tikrai yra galimybė jų nusipirkti“, – sako G. Merkys.

Skaičiai yra skaičiai

Tačiau mokinių apklausą atlikę mokslininkai sako, kad aklai pasitikėti anonimine apklausa negalima.

„Šių skaičių negalima suabsoliutinti. Pasakysiu, kodėl. Dėl to, kad visuomenės gyvenime, šeimose yra visko. Reiškia, kad tobulos mokyklos nėra. Visur gali būti įtampėlės, socialinių santykių patologijos užuomazgos. Klausimas, ar tai pereina raudoną liniją. Pirmas dalykas – nėra tobulos mokyklos. Antras dalykas – tai yra anoniminė paauglių apklausa ir jie turi galimybę palaidyti strėlytes. Ten gali būti visko. Kodėl mes neturėtume tikėtis vien gražių procentų? Aš, kaip tyrėjas, niekada nesivadovauju procentais. Ypač didelė bėda, kad viskas susiveda į procentų beletristiką. Esmė tokia, kad reikia taikyti statistiškai normuotą vertinimą ir aš tai darau. Šiame tyrime tai galbūt mažiau atsispindi, nes visos mokyklos yra suvestos į vieną lentelę ir gauta procentinė išraiška“, – teigė G. Merkys

Nors skaičiai galimai nėra visiškai tikslūs, jie parodo vyraujančias tendencijas. „Skaičiais pasitikėti galima, bet jų informacinė analitinė galia yra silpna, palyginus su statistiškai normuotais rodikliais“, – teigė G. Merkys. Čia pat profesorius pastebėjo, kad mokyklose ypač svarbų vaidmenį atlieka jų vadovai.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.