Nors nuo garsaus kunigo vienuolio Tėvo Stanislovo mirties prabėgo beveik devyneri metai, jo dvasia vis dar sklando atokioje Paberžėje. 

Regina Galvanauskienė rūpinasi, kad kuo daugiau žmonių pamatytų Tėvo Stanislovo sukauptą kolekciją.

Regina Galvanauskienė rūpinasi, kad kuo daugiau žmonių pamatytų Tėvo Stanislovo sukauptą kolekciją.

Į šią rajono pakraštyje esančią unikalią vietą nepaliauja traukti lankytojų srautai: vieni nori aplankyti dvaro sodybą su 1863 metų sukilimo muziejumi, kiti užsukti į mažytę, bet jaukią bažnytėlę, trečius vilioja ilgus metus šiame krašte triūsusio Tėvo Stanislovo sukaupta sakralinių vertybių kolekcija.

Dalijasi tuo, ką sukaupė
Tėvą Stanislovą puikiai pažinojusi ir jo palikimą sauganti muziejininkė Regina Galvanauskienė sako, kad mirdamas tėvelis įpareigojo taip gyventi, kad muziejus nebūtų vien sausas ir bedvasis.
„Mano misija perpasakoti žmonėms tai, kuo dalindavosi iškilusis dvasininkas. Perduodu atvažiavusiems tai, ką ilgus metus tarsi gerte gėriau iš Tėvo Stanislovo. Aš nuolat iš paskos vaikščiojau, kai jis sulaukdavo svečių ir jiems kalbėdavo apie gyvenimą, išmintį, labai subtiliai mokė kantrybės, atsidavimo ir darbštumo. Tėvas Stanislovas mokėjo kiekvienam užauginti sparnus, aš noriu padėti tų sparnų nenukirpti. Tad labai smagu, kad takeliai į Paberžę neužželia. Smagu dalintis tuo, ką turime“, – šiltai su kiekvienu atvykusiuoju kalba R. Galvanauskienė.
Muziejininkė gali valandų valandas pasakoti, kaip Tėvas Stanislovas pradėjo kaupti savo unikalią kolekciją. Jis to ėmėsi norėdamas padėti žmonėms.

Antram gyvenimui prikeltus procesinius žibintus garsusis kunigas surinko iš bažnyčių šiukšlynų.

Antram gyvenimui prikeltus procesinius žibintus garsusis kunigas surinko iš bažnyčių šiukšlynų.

Įkūrė unikalų centrą
Paradoksalu, tačiau prievarta Sovietų valdžios nutremtas į šią atokią vietą Tėvas Stanislovas Paberžėje įkūrė dvasinį ir kultūrinį centrą, itin mylimą jaunų žmonių. Ir jam nebuvo svarbu, ar čia dvasinės ramybės atvyksta ieškoti paprastas miestietis, studentas, ar į narkotikų ir alkoholizmo liūną patekęs žmogus. Ne vienas atvykėlis pastebi, kad Paberžėje nejučiomis pradedi tikėti, kad istorija sukasi ratu: 1863 metais Paberžės kraštas buvo vienas iš sukilimo centrų, kuriame apie laisvą Lietuvą svajojo vienas iš sukilimo vadų A. Mackevičius ir kurio žemėje įsirėžė tūkstančiai svajonių apie nepriklausomą šalį, dabar žmogaus, patekusio į kvaišalų nelaisvę, vilties ir ramybės užuovėja. Pasak R. Galvanauskienės, Tėvas Stanislovas ne vieną nelaimėlį, pakliuvusį į priklausomybės liūną, išgydė darbu.
Ir dabar vasaromis Paberžė nebūna tuščia, čia susirenka besigydantieji ar jaunimas, norintis atitrūkti nuo miesto džiunglių.

Unikalioje kolekcijoje – maždaug tūkstantis stulų ir apie tris šimtus arnotų.

Unikalioje kolekcijoje – maždaug tūkstantis stulų ir apie tris šimtus arnotų.

Žibintus vežė iš šiukšlynų
„Puikiai menu, kaip Tėvelis gyrėsi, jog nuo 1970 metų per kelerius metus į Paberžę atvežė maždaug 20 sunkvežimių senų žibintų, kuriuos surinko prie bažnyčių buvusiuose šiukšlynuose. Tuos žibintus jis gelbėjo nuo sunykimo: pirmiausia mirkydamas specialiuose tirpaluose apsaugojo nuo korozijos, o vėliau su savo globotiniais savaip puošė ir margino. Dabar ne vienam kvapą užgniaužia Tėvelio išsaugotieji procesiniai žibintai, tačiau trūko labai nedaug, jog jie būtų likę šiukšlynuose ir sunykę“, – pasakojo R. Galvanauskienė.

Turtinga drabužių kolekcija
Ne mažiau negu spalvingieji žibintai atvykėlius žavi ir iškiliojo vienuolio sukaupta liturginių drabužių kolekcija, kurioje saugoma maždaug tūkstantis stulų ir apie tris šimtus arnotų.
Tėvas Stanislovas Lietuvos bažnyčiose nebenaudojamus ir jų palėpėse bei užkaboriuose dūlančius liturginius drabužius rinkti pradėjo praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Paprašęs perleisti bažnytinius drabužius jis gabeno Paberžėn, kur, suradęs nagingų moterėlių, juos išvalęs ir pagražinęs, pirmiausia kabino bažnyčioje, o vėliau atskirame paties rankomis įrengtame svirnelyje.
Dabar kunigo Mykolo Dobrovolskio svirnelis – garsus ne tiktai šalyje, bet ir už jos ribų muziejus. Jo ekspozicijoje ir podėliuose saugomi neįkainojami arnotai, stulos, dalmatikai, daugybė mažųjų liturginių drabužėlių, pasiūtų nuo septynioliktojo iki dvidešimtojo amžiaus iš meniškai vertingų, įvairiomis technikomis atliktų audinių.
Pasak Paberžėje Tėvo Stanislovo palikimą saugančios R. Galvanauskienės, garsusis kunigas buvo didis žmogus, visų mylimas ir visus mylintis, jis gyveno gyvenimui ir žmogui atvira širdimi, liepsnojančia aistra padėti ir kurti. Su tokia misija Tėvui Stanislovui pavyko primirštą ir atokią Paberžę paversti viena lankomiausių vietų Lietuvoje.
„Dabar mūsų misija išsaugoti tą unikumą ir neprarasti dvasingumo, kurį čia paskleidė Tėvelis“, – šiltai šypsosi muziejininkė.

srtrf

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Tėvelio gerbėjas

    Tėvas Stanislovas, be abejo, didis žmogus. Tačiau ar tikrai deramai saugomas jo atminimas ir sukaupti turtai? Prisimenu, kad net kažkas iš Rusijos intiligentų susirūpino Paberžėje sukaupta ir, deja, nykstančia bažnytinių drabužių kolekcija. O kokį pavyzdį rodo patys bažnytininkai – turiu omenyje tai, kad Dotnuvos vienuolyne, buvusioje Tėvo Stanislovo celėje, jį pakeitęs klebonas įsirengė tualetą…

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.