Kėdainių Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje atidaryta keturių jaunųjų menininkių organizuojamo projekto paroda „Jaunas – jaunam: tekstilė ateičiai“. Savo darbus pristato VDA Kauno fakulteto Tekstilės katedrą baigusios dvi absolventės ir dvi dar bestudijuojančios šioje katedroje. Parodoje eksponuojami ir Kėdainių dailės mokyklos mokinių darbai, sukurti meninėse dirbtuvėse “Etno Jazz”, kurios vyko Kėdainių dailės mokykloje parodos atidarymo išvakarėse, gruodžio 14 d. Paroda veiks iki sausio 5 d.

Tekstilė – nuo aprangos iki aplinkos

VDA Kauno fakulteto Tekstilės katedros vedėja, docentė, menininkė Monika Žaltauskaitė-Grašienė pagarsino šiais metais vykdomą įdomų projektą, kuris tęsis ir kitais metais – tai yra profesionaliosios kultūros plėtra regionuose. Pirmoji stotelė yra Kėdainiai. Eksponuojant parodą, vyksta ir kūrybinės dirbtuvės, kuriose jauni profesionalūs menininkai – Tekstilės katedrą baigusios dvi absolventės ir dvi dar bestudijuojančios šioje katedroje, perduoda profesionalią patirtį jauniems žmonėms regionuose, kurie domisi menu ir galbūt savo ateities veiklą planuoja sieti su menais. ,,Manau, kad labai svarbus šis projektas, tai tarsi patirties perdavimo, parodymo ir profesionalaus meno sklaida. Ši paroda susideda iš mūsų katedros studenčių diplominių darbų, kurios yra tarsi ambasadorės. Manau, kad šie darbai yra labai atspindintys ir mūsų katedros programą, ką mes darome – nuo tradicinės tapiserijos, tradicinio audimo iki garso, video, įvairių medijų panaudojimo. Katedroje mes dažnai galvojame apie tai, kad tekstilė yra labai plati media, apimanti tiek aprangą, tiek aplinką, tiek mąstymą, tekstilė mus supa kiekvieną dieną, pradedant nuo drabužio ir baigiant mūsų aplinka interjere. Iš tikrųjų tos idėjos labai įdomios, inovatyvios“, – pristatė parodą-projektą Tekstilės katedros vedėja.

Astos Fedaravičiūtės-Jasiūnės darbe ,,Identifikacija – laiko pėdsakai“ tyrinėjamos žmonių dantų rentgenogramos.

Darbuose – pelėsių pėdsakai

Asta Fedaravičiūtė-Jasiūnė, kuri yra Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos kuratorė, edukatorė, tekstilės mokytoja Kėdainių dailės mokykloje, pristatydama savo darbus sakė, kad ją visada žavėjo įvairios tekstilės technologijos. Jos darbas ,,Identifikacija – laiko pėdsakai“, kuris yra bakalauro studijų diplominis darbas, susideda iš keturių ciklų – vaikystės, jaunystės, brandos, senatvės. Cikle tyrinėjamos žmonių dantų rentgenogramos, pagal kurias galima identifikuoti jų tapatybę. Kūrinys išaustas kompiuterinėmis žakardo staklėmis, naudojant fluorescensinį valą. Apšvietus kūrinį liuminescensine lempa, sukuriamas tarsi išdidintos rentgenogramos vaizdas.

Asta pasakojo, jog tęsdama magistrantūros studijas, ėmėsi tyrinėti mikropasaulį, pelėsius, pelėsinius grybus. Ją žavėjo įvairių pelėsinių grybų mikroskopu užfiksuoti vaizdai. Savo magistrantūros diplominiame darbe ,,Penicillium digitatum“ autorė sieja nematomas mikroskopines pelėsių dalis su skaitmeninės nuotraukos mažiausių dalelių – pikselių raiška. Kuria ryšį tarp realybės ir mikropasaulio, išdidindama beveik iki 24 tūkst. kartų pasirinkto pelėsio smulkiąją dalelę. Šiam darbui panaudota kompiuterinio siuvinėjimo technologija, o siekiant sustiprinti pelėsio skleidžiamo pavojaus signalą, įterptas fluorescuojantis siūlas, kad net tamsoje ar apšviestas liuminescensine lempa pelėsis atrodytų tarsi toliau judantis, besiplečiantis.

Pokalbiai perkelti ant arbatžolių

Įspūdingai tiek dydžiu, tiek naudotomis medžiagomis dėmesį patraukia Liucijos Kostivos darbas ,,Virtuali arbatos gėrimo ceremonija“ – tai instaliacija, atlikta naudojant šilkografijos techniką. Darbas paremtas jautriais asmeniniais išgyvenimais, autorės gyvenimo patirtimi. Kūrinyje persipina menininkės kasdienio žalios arbatos gėrimo ritualas ir bendravimas virtualioje erdvėje. Dvi kūrinio dalys yra skirtos autorei svarbiems žmonėms. Jausmas, skirtas mylimajam, kuris pažįstamas, artimas bei jausmas neseniai surastam broliui, kuris yra bauginantis, kol kas nepažintas. ,,Visa arbata, kurią išgėriau bendraudama su man brangiais žmonėmis, buvo surinkta, tam tikru būdu sutvirtinta. Iš susirašinėjimo pokalbių, atrinkus raktažodžius, šilkografijos būdu, tekstą atspausdinau ant arbatžolių“, – pasakojo kūrinio autorė.

Dailės mokyklos mokinio Dominyko Klimavičiaus darbuose naudoti senovės baltų raštai, perkelti ant tekstilės specialia ornamentikos technika.

Astos Fedaravičiūtės-Jasiūnės darbe ,,Penicillium digitatum“ pelėsių dalys išdidintos beveik iki 24 tūkst. kartų.

Tekstilė, skleidžianti garsą

Giedrės Antanavičienės videoinstaliacijoje ,,Diriguojanti tekstilė“ vaizduojamas dirigentas, ištrauktas iš konteksto, pastatomas kaip atlikėjas, grojantis tekstilės muziką. Žiūrovui girdimas ne pats kūrinys, bet tik dirigento kostiumo garsas. Tai yra viena iš jungčių, kaip tekstilė jungiasi su garsu.

Kitas darbas, ,,Tekstilės garsų katalogas“, yra nesibaigiantis asmeninis tyrimas, kuris nuolatos kursto naujas kūrinių idėjas. Šis kūrinys yra interaktyvus, čia surinkti tekstilės garsai, pateikti jų aprašymai, o užsidėjus ausines ir paspaudus mygtuką galima juos išgirsti. Aprašus sudaro pavadinimas, eilės numeris, data, įrašo numeris ir trukmė, kategorija, grupė, pogrupis, apibūdinimas, palyginimas bei garso įrašymo procesas. Garsai yra ištraukti iš gyvenimiškų akimirkų ir pagarsinti, kad būtų atkreipiamas dėmesys į tai, ko nepastebime. ,,Šiame kataloge surinkti tekstilės garsai, kuriuos girdime kasdieną, bet į juos nekreipiame dėmesio. Pavyzdžiui, išgirsite garsą, kurį skleidžia šlapių rūbų gręžimas, mezgimas virbalais, dėmės valymas, džinsų užsidėjimas, pagalvės papurtymas“, – mintimis dalijosi autorė.

Kūrinyje – perteikta lovos dvasia

Donatos Jutkienės darbas ,,Lova“, atliktas naudojant žakardinį audimą, susideda iš 9 atskirų dalių. Kiekviena iš jų simbolizuoja asmenį, kuris joje miegojo. Autorės senelis šią lovą pagamino 1958 m. Devyni trijų kartų žmonės (teta, mama, dvi pusseserės, dvi seserys, du sūnėnai ir autorė) su savo asmeninėmis patirtimis, miegojo lovoje, taip žingsnis po žingsnio formuodami lovos dvasią.
Šiuo kūriniu norima perteikti šeimos vertybių svarbą ir parodyti, kaip svarbu jas išsaugoti ir perduoti ateinančioms kartoms.

Eksperimentinėse dirbtuvėse – moksleiviai

Taip pat parodos ekspoziciją papildo Kėdainių dailės mokyklos jaunųjų kūrėjų darbai, atlikti meninėse dirbtuvėse. Savo darbus eksponuoja Adrija Sagatytė, Darija Justinavičiūtė, Adriana Mikolajūnaitė, Laura Adukauskaitė, Amilė Stričkaitė, Urtė Kavoliūnaitė, Urtė Karvelytė, Eglė Tamaševičiūtė, Dominykas Klimavičius, Vaiva Lukošiūtė, Liepa Barkauskaitė, Urtė Hofmanaitė. Pagrindinis kūrybinio bendradarbiavimo tikslas – seną jau nebenaudojamą tekstilę atkurti ar sukurti naujai panaudojant asmenines patirtis ir įvairias marginimo priemones bei tekstilės technikas. Pasirinkę lietuvių liaudies ornamentiką, motyvus, juos perkėlė ant funkcinių objektų – mokiniai darė pagalvėlių užvalkalus, staltieses, servetėles, rankines, pirkinių maišelius.
,,Aš manau, kad ši paroda parodo platų tekstilės panaudojimą, kuriame jauni žmonės gali atrasti save, kur jie galėtų reikštis toliau kaip profesionalūs menininkai“, – apibendrino mokinių darbus VDA Kauno fakulteto Tekstilės katedros vedėja Monika Žaltauskaitė-Grašienė.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.