Teatrų apžiūroje – tik du kolektyvai

Scenoje – „Purienos“ mokyklos-darželio teatro jaunieji aktoriai, vaidinantys spektaklį „Žvirblio plunksnos“.

Praėjusį penktadienį Kėdainių kultūros centre vyko Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų apžiūros „Šimtakojis 2015“ rajoninė atranka. Deja, joje dalyvavo tik du miesto kolektyvai. Prieš kelerius metus tokių kolektyvų buvo net aštuoni.

Šiais metais su savo ilgai rengtais ir repetuotais pasirodymais scenoje pasirodė Kėdainių mokyklos-darželio „Puriena“ teatras (režisierės Jovita Krutkevičienė, Dalytė Ivoškienė) ir Kėdainių kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro studija „Polėkis“ (režisierė Genovaitė Gustytė Šiaučiūnienė). Purieniškiai suvaidino spektaklį „Žvirblio plunksnos“, o „Polėkis“ savo naujausią spektaklį „Juodažvaigždis arkliukas“. Pastarieji ir buvo išrinkti į antrąjį turą – apžiūrą, kuri vyks kovo 14-15 dienomis Ukmergėje.

Yra ir gerų aktorių, ir režisierių

„Spektaklis naujas bei savo pagrindine mintimi aktualus šiandieniniame gyvenime. Niekas gyvenime nepasiekiama lengvai, reikia labai daug visko praeiti, kol pasieki savo užsibrėžtą tikslą. Dažnai jaunimas galvoja, kad jiems visko reikia labai greitai – čia ir dabar“, – apie spektaklį „Juodažvaigždis arkliukas“ sakė jo režisierė G. Gustytė Šiaučiūnienė.

Pasak pašnekovės, mūsų rajone yra nemažai gerų vaikų aktorių, kurie moka ir gali gerai vaidinti. „Jie yra kūrybiški ir meniški iš prigimtiems – ne tik vaidina, bet ir šoka, dainuoja, mokosi dailės, tad dažnai tenka rinktis tarp teatro ir kitų menų“, – aiškino režisierė.

Deja, nors Kėdainiuose yra nemažai režisierių, šiais metais atrankoje – apžiūroje pasiryžo dalyvauti tik du teatro kolektyvai. Kaip vieną to priežasčių, pašnekovė įvardijo ir finansų stygių, mat išlaikyti vaikų teatrą, kurti spektaklius kainuoja gana nemažai.

Svarbu emocionalumas

Verčiausius atstovauti Kėdainius rinko komisija. Jos pirmininkas Jonas Andriulevičius, Lietuvos mėgėjų teatro sąjungos prezidentas, sakė, kad geriausieji atrenkami pagal tam tikrus kriterijus: ar aiški ir suprantama perteikiama spektaklio istorija, ar aktoriai emocionalūs, nesusikaustę, ar viduje išgyvena pačią pasakojamą istoriją.

„Teatras – tai tam tikra terapijos forma, kuomet gali giliau save pažinti, atsiverti. Todėl svarbu, kad aktoriai išgyventų pasakojamą istoriją, jaustų ją“, – sakė J. Andriulevičius.