VšĮ Kėdainių ligoninės gydytojas urologas Evaldas Grabauskas dalyvavo Austrijoje vykusiuose Amerikos ir Austrijos fondo organizuojamuose savaitės trukmės mokymuose. Šiuose mokymuose jis buvo vienintelis gydytojas urologas tarp 34 pasaulio šalių gydytojų, atstovavusių Lietuvai. Kaip jam pasisekė ten pakliūti, ką naujo sužinojo, koks yra Lietuvos urologijos lygis bei kokias urologines procedūras jis atliekantis Kėdainių ligoninėje, pasakoja gydytojas urologas Evaldas Grabauskas.

– Kaip seniai jūs dirbate Kėdainių ligoninėje?

Kėdainių ligoninėje dirbu nuo 2015 metų, baigęs LSMU. Bet visą rezidentūros laikotarpį, nuo 2010 metų, dirbau šios ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, budėdavau naktimis. Šiuo metu dirbu konsultacijų poliklinikoje ir Kėdainių ligoninės chirurgijos skyriuje.

– Kaip jums pasisekė patekti į šiuos tarptautinius mokymus?

Prieš gerus metus sužinojau apie Zalcburge, Austrijoje, vykstančius tarptautinius urologijos kursus. Man apie juos papasakojo mano mokytojas docentas Darius Trumbeckas, dirbantis Kauno klinikose. Vieną vakarą pasidomėjęs paėmiau ir užpildžiau anketą. Per metus net buvau pamiršęs apie tai. Šį pavasarį gavau pakvietimą atvykti į Austrijoje, Zalcburge, organizuojamus Amerikos ir Austrijos fondo savaitės trukmės mokymus ir nuvykau. Tie kursai organizuojami kartu su Europos urologų draugija. Lietuvai yra skirta tik viena vieta, todėl aš kursuose buvau vienas.

Zalcburge, Austrijoje, vykusių tarptautinių urologų mokymų dalyviai iš 34 pasaulio šalių.

– Iš kokių dar šalių buvo atvykusių atstovų?

Ten dalyvavo 34 pakviesti gydytojai iš įvairių pasaulio šalių. Tie kursai vyksta nuo 1993 metų, nuo tada, kuomet susikūrė tas fondas. Buvo ne tik iš Europos – Italijos, Šveicarijos, Bulgarijos, Vokietijos, Prancūzijos, bet ir Rytų bloko šalių – Mongolijos, Kazachstano, Rusijos, Ukrainos. Taip pat buvo pakviesti iš Tanzanijos, Brazilijos, Montenegro ir kt.

– Kokia šių mokymų esmė?

Mokymų esmė – skatinti medicinos mokslą daugiau Rytų bloko šalyse, kad os ilgą laiką buvusios po geležine uždanga, greičiau prisivytų toliau pažengusias šalis. Viskas yra apmokama fondo, kursai yra labai intensyvūs – penkias dienas nuo ryto iki vakaro vyko paskaitos, praktiniai kursai, laparoskopinės chirurgijos kursai, kuriuos daugiausiai vedė dėstytojai iš Niujorko, iš „Memorial Sloan“ centro, kuris yra pasaulio onkologijos centras, kuris diktuoja visas onkologijos ,,madas“ ir tendencijas. Mokymus vedė profesoriai, kurie yra didžiųjų urologinių operacijų specialistai bei daugybė kitų urologijos žvaigždžių.

– Ar šie kursai buvo vienkartiniai ar bus tęstiniai?

Kursai susidaro iš trijų modulių, šiemet buvo pirmasis modulis, kuriame pasisekė dalyvauti. Temos, kurios buvo nagrinėtos mokymuose, buvo tokios, su kuriomis susiduriu dirbdamas Kėdainių ligoninėje. Tai buvo akmenligė, paviršinis šlapimo pūslės vėžys ir šiek tiek buvo pediatrinės urologijos. Skirtingai nuo kitų šalių, Lietuvoje suaugusių urologija atskirta nuo vaikų urologijos, tai yra tarsi atskira specialybė, daugiau tuo užsiima vaikų chirurgai. Kėdainiuose mes esame suaugusių urologai, nes vaikai važiuoja gydytis į centrus. Iš tikrųjų vaikų urologų Lietuvoje nėra daug, keletas specialistų dirba Vilniuje bei Kaune.

– Ar buvo taip, kad kursų metu sužinojote tai, kas jums buvo naujiena?

Mes, urologai, kaip aš sakau visiems savo pacientams, nesėdim eir nesusigalvojame gydymo taktikų. Europos urologų draugija mums kasmet išleidžia gydymo gaires su gydymo taktikomis, didžiulę knygą, kuri yra patvirtinama po kiekvieno metinio kongreso. Yra dvi vadinamos urologų mokyklos – Amerikos ir Europos, jie turi savo gydymo gaires, mes – savo. Tačiau tokiuose renginiuose tos ,,taktikos“ susitinka ir dažnai mokomės vieni iš kitų. Be abejo, buvo naujovių, tokių gydymo taktikų, kada dar galima laukti, kada tuoj pat operuoti ligonį, kokius skirti vaistus. Galiu pasakyti, kad Lietuvoje taikomas teisingas gydymas, bent ką aš taikau savo urologo praktikoje – viskas atitiko.

– Kuo specifinis urologinis gydymas?

Kėdainiuose neturime lazerių ar kitų specifinių įrenginių, nes jie labai brangūs, nes ir pati urologija yra labai brangi specialybė – dažniausiai naudojamos vienkartinės priemonės, viskas yra minimaliai invazyvu, dažniausiai gydymas vyksta per natūralias kūno angas, pacientus, liaudiškai sakant, tik kraštutiniu atveju pjaustome. Bet galime pasidžiaugti, jog Kėdainių ligoninei kiek daugiau nei prieš metus rajono savivaldybė nupirko naują rentgeno aparatą, kuris operacijos metu, stentuojant šlapimtakius ar inkstus yra labai reikalingas.
Per metus Kėdainių ligoninėje yra padaroma apie 150 urologinių operacijų. Esant vienam urologui, manau, kad nemažai.

– Koks yra Lietuvos urologijos lygis, palyginus su kitomis pasaulio valstybėmis?

Pagal gydymo taktiką, operacijų lygį mes esame ,,per viduriuką“ . Pasaulyje einama link minimaliai invazyvios urologijos, jei tik įmanoma, viskas daroma be pjūvių. Kolegoms iš Rytų bloko šalių, tokių kaip Mongolija, Kazachstanas, Rusija, reikėtų daugiau vytis Europą. Manau, kad priežastis yra tik finansavime, technikos įsigijime.

– Plačiau papasakokite, kokias ligas ar susirgimus dar gydote?

Gydau pacientus, sergančius akmenlige, operuojami ligoniai nuo šlapimo pūslės paviršinio vėžio, atliekame mažąją vyriškąją urologiją (ekstragenetalinė urologija), atliekamos hidrocelės, fimozės operacijos, daromos vazektomijos, prostatos biopsijos, nefrostomas toli pažengusiems pacientams, kurie serga dėl išplitusių onkologinių procesų, kada liga pažeidžia šlapimtakius ir sutrinka šlapimo nutekėjimas. Tiems, kuriems nepavyksta atkurti nutekėjimo natūraliais takais, taikoma taip vadinama skubioji urologija.

– Tačiau kreipiasi į jus ir moterys dėl specifinių susirgimų?

Neseniai pradėjome operuoti moteris dėl šlapimo nelaikymo – joms dedami implantai. Ši paslauga populiarėja, nes vis daugiau moterų, sužino apie šią paslaugą ir kreipasi. Moterims, kurios yra gimdžiusios, ypač jei gimdymai buvo traumuojantys, vaisius didesnis nei 4 kg, be abejo, dubens dugno raumenys yra pertempiami, sužalojami, po jų pasireiškia lengvesnis ar sunkesnis šlapimo nelaikymas. Būdama per 40 ar 50 metų ar dar jaunesnė, fizinio krūvio metu patiria šlapimo nelaikymą, kada čiaudint, kosint nesilaiko šlapimas. Šią problemą išsprendžiame pakankamai efektyviai. Kėdainiuose priemoka už implantą yra viena mažesnių, reikia primokėti tik 92 eurus, tuo tarpu Kauno klinikinėje ligoninėje – daugiau nei 100 eurų. Operacija minimaliai invazyvi, efektyvi ir neskausminga. Nors amerikiečiai tai daro vietinėje nejautroje, bet manau, kad tai nėra labai komfortiška, todėl mes taikome viso kūno nejautrą.

– Ar ši problema nevargina vyrų?

Vyrų šlapimo korekcija gana sudėtinga, nes pats implantas, kainuojantis keletą tūkstančių eurų, Lietuvoje kol kas nėra kompensuojamas. nors visose Europos šalyse tai yra kompensuojama.
Didžiausias urologines operacijas daro gydymo centrai. Kad būtų mokymų kreivė, mažai komplikacijų, operacijų turi būti daroma daug ir vienoje klinikoje. Tas ir yra atliekama. Tačiau tie vyrai kurie po onkologinių operacijų yra grąžinami sekimui ten, kur jie gyvena. Todėl dirbantis specialistas turi suprasti urologijos subtilybes ir onkologijoje – stebėti tuos vyrus, nes tokie pacientai turi būti stebimi iki penkerių metų, jiems atliekami tyrimai, stebint ar neatsinaujina liga, o įtarus siunčiama spindulinei ar hormonų terapijai. Yra labai trumpas laikas, kada reikia suspėti tai padaryti.

– Kaip stengiamasi apsaugoti vyrus nuo prostatos vėžio?

Prostatos biopsijos paslauga Kėdainių ligoninėje daroma jau treti metai. Tai viena iš ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programų, kurioje dalyvauja vyrai nuo 50 iki 69 metų (imtinai) ir vyrai nuo 45, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu. Ši paslauga teikiama ne dažniau kaip vieną kartą per dvejus metus. Pacientai ateina su šeimos gydytojo siuntimu, kai atlikus tyrimą ir radus padidėjusį PSA kiekį, urologas sprendžia dėl prostatos biopsijos, kuri atliekama esant reikalui. Vyrai irgi labai bijo šios procedūros, tačiau galime nuraminti, kad ji nėra skausminga ir ant chirurginio stalo gultis nereikia. Vis tik prostatos vėžys – gana dažna liga, pasireiškianti vyrams, dažniausiai sulaukus 60 metų.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.