Tarptautinėje konferencijoje – diskusijos apie vaikų saugumą

Seime vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Ką daryti, kad vaikai skęstų mažiau?” aktyviai dalyvavo ir Kėdainių sporto centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui, plaukimo treneris Tomas Pakštys.

T. Pakštys jau kelerius metus įgyvendina įvairius plaukimo projektus, kurių metu vaikai mokomi plaukimo pagrindų.

Konferenciją organizavo Lietuvos plaukimo federacija drauge su Švietimo ir mokslo ministerija, Seimu ir Lietuvos vaikų bei jaunimo centru. Renginyje savo įžvalgas, kaip sumažinti skendimų skaičių, atskleidė ne tik Lietuvos, bet ir Nyderlandų, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės specialistai.

Rodikliai kraupiausi Europoje

Konferencijos metu buvo atkreiptas dėmesys į tragišką statistiką, rodančią, kad skendimo rodikliai Lietuvoje yra kraupiausi Europoje.

Kaip pabrėžė T. Pakštys, Lietuvoje kasmet paskęsta daugiau negu 300 žmonių. Vaikai sudaro apie 10 proc., t. y. 30 vaikų kasmet netenkame dėl žūčių vandenyje. Paskendimai yra antra pagal dažnumą (po žūčių transporto įvykiuose) vaikų iki 14 metų nesmurtinių traumų mirties priežastis.

„Tai didžiuliai nuostoliai valstybei. Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenis, dėl vieno žuvusio žmogaus šalies ekonomika patiria apie 600 tūkst. eurų žalą, o valstybė kasmet dėl skendimų patiria 170 mln. eurų žalą ekonomikai“, – kraupią statistiką priminė T. Pakštys.

Vienas garsiausių britų plaukimo specialistų, daugybės knygų apie plaukimą autorius Kelvinas Juba taip pat pabrėžė tragiškus Lietuvos rodiklius. Tačiau drauge jis pastebėjo, kad sėkmingam mokymo plaukti programos įgyvendinimui Lietuvoje yra geros sąlygos.

„Nors padėtis žinoma, buvo kraupu klausytis, kaip užsienio plaukimo specialistas rodo oficialius Europos Sąjungos skaičius, kad Lietuvoje skendimų rodiklis 100 tūkstančiui gyventojų kasmet siekia beveik 8, o tarp vaikų iki 14 metų – 2,5. Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje šie rodikliai atitinkamai yra 0,42 ir 0,15“, – sakė T. Pakštys.

„Lietuvoje yra keturi 50 metrų baseinai ir 43 perpus trumpesni. Turime beveik pusantro šimto kvalifikuotų plaukimo trenerių. Tai – panašiai kaip Danijoje, kurioje yra beveik dukart daugiau gyventojų, o skendimų 100 tūkst. gyventojų rodikliai yra 0,68 (bendrai) ir 0,1 (vaikų iki 14 metų)“, – sakė T. Pakštys.

Lietuvoje kasmet nuskęsta apie 30 vaikų – tiek, kiek mokosi vienoje klasėje.

Pinigai, kontrolė ir sistema

Diskutuodamas konferencijoje, T. Pakštys pastebėjo, kad Lietuvoje valstybės kontroliuojamos plaukimo infrastruktūros vertė viršija 150 mln. eurų. Infrastruktūros išlaikymas per
metus kainuoja apie 6 mln. eurų.

„Kiekvieną vasarą daugumoje baseinų yra išleidžiamas vanduo, kad nuostoliai būtų mažesni. Nuo 9 iki 14 valandos beveik visi baseinai šalyje yra tušti! O tuo metu galime apmokyti plaukti net 80 procentų šalies antrokų, kurie dalyvauja mokymo plaukti programose“, – pabrėžė T. Pakštys.

Tačiau, pasak jo, tam reikia ne tik valstybės, kuri mokymo plaukti programai skirtų biudžeto lėšų, bet ir savivaldybių indėlio.

Visi konferencijoje kalbėję užsienio specialistai akcentavo valstybės paramą ir mokymo plaukti programos naudą valstybei. Mūsų savivaldybės taip pat privalo suprasti šiuos dalykus, tą naudą, kurią gali duoti mokymo plaukti programa. Reikia sistemos, suderinančios valstybės, mokymo įstaigų ir savivaldybių veiksmus, garantuojančios rezultatų kontrolę.

Konferencijoje dalyvavusi Švietimo ir mokslo viceministrė Natalija Istomina pareiškė nuomonę, kad mokymo plaukti programa turi būti finansuojama valstybės biudžeto lėšomis.

Pasaulis supranta svarbą

Norvegijos mokymo plaukti programos, kurią jau daugelį metų vykdo Norvegijos plaukimo federacija, konsultantas Janas Kjensli taip pat pabrėžė vieningos sistemos svarbą. Pasak specialisto, mokymo plaukti programa Norvegijoje yra pagrįsta pedagogika, metodologija ir nacionaliniais kontrolės standartais.

Mokymo plaukti programa Norvegijoje apima 10 pagrindinės mokyklos klasių. Jau ketvirtoje klasėje rengiami nacionaliniai plaukimo egzaminai. Vaikai, priklausomai nuo amžiaus, turi mokėti nuplaukti bent 200 metrų, nunerti tam tikrą atstumą, plaukti keliais būdais.

Programa finansuojama Norvegijos vyriausybės lėšomis ir skiriant mokesčių procentą.

Dėmesio plaukimui kasmet daugėja

„Vyriausybės parama mūsų vykdomai mokymo programai kasmet didėja – prie Kūno kultūros ir sporto departamento prisijungė ir Švietimo bei mokslo ministerija. Tačiau nėra vieningos sistemos, kontrolės, kad vaikas mokėtų plaukti. O juk apmokius, bet ne išmokius vaiką plaukti dažniausiai kyla dar didesnis pavojus”, – sakė T. Pakštys.

Plaukimo plaukti programą Didžiojoje Britanijoje taip pat finansuoja valstybė, tiesa, drauge su verslo kompanijomis. Konferencijoje kalbėjęs K. Juba pastebėjo, kad daugybė tėvų negali mokėti už privačias plaukimo pamokas.

„Pasaulinės sveikatos organizacijos tyrimo duomenys rodo, kad skendimų mąstą skirtingose šalyse lemia ekonominė padėtis. Žemiausiai socialinei klasei priklausantys asmenys turi 5 kartus didesnę riziką nuskęsti, bedarbiai asmenys – 11 kartų didesnę riziką nuskęsti nei dirbantieji“, – sakė ir T. Pakštys.

Dėl to, pasak T. Pakščio, reikia tinkamai paskirstyti lėšas ir garantuoti rezultatų kontrolę – kad skiriami pinigai būtų išleisti efektyviausiai.

„Visas pasaulis supranta plaukimo svarbą. Ne veltui UNESCO šį lapkritį papildė savo Sporto, Kūno kultūros ir Fizinio aktyvumo chartiją straipsniu, kad gebėjimas plaukti yra gyvybiškai svarbus kiekvienam asmeniui. Tikiuosi, kad ir Lietuvos valstybė tai supras ir imsis būtinų veiksmų“, – sakė T. Pakštys.