Tarp vienuolyno sienų – ir poezija, ir tapyba

0
Renginio organizatorė E. Kisielienė (kairėje) džiaugėsi, kad į poezijos šventę atvykqo kūrėja Anelė Tamaševičienė.

Renginio organizatorė E. Kisielienė (kairėje) džiaugėsi, kad į poezijos šventę atvykqo kūrėja Anelė Tamaševičienė.

Praėjusį sekmadienį Dotnuvos vienuolyje karaliavo meno mūzos. Dotnuviškiai buvo pakviesti į trečiąją praeinančios vasaros poezijos šventę „Poezija iš neišbraukytų žodžių“.

Šįkart šventė susidėjo net iš trijų dalių. Pirmiausia vienuolyno salėje vyko poezijos skaitymai „Rekviem išėjusiems…“ Pasak renginio organizatorės Elvyros Kisielienės, Dotnuvos kraštas garsus žymiais žmonėmis, tad šiuo renginiu norėta bent iš dalies atiduoti duoklę tiems, kas garsino Dotnuvą, bet jau iškeliavo Anapilin: „Dotnuviai geru žodžiu mini ir savo mokytojus, ir medikus, ir mokslininkus. Šiame krašte visada gyveno ir tebegyvena daugybė šviesių žmonių. Mes savo poetiniais žodžiais atiduodame pagarbą jų geriems ir doriems darbams.“

Antroji poezijos šventės dalis pačius poetus nukėlė į tapybos pasaulį. Padedami menininkės Violetos Orlienės poetinio žodžio meistrai kūrė savo portretus. „Mes norėjome pakeisti savo veiklą. Labai šaunu, kad kolegos nepabūgo į rankas paimti teptukų ir drąsiai ryžosi tokiam eksperimentui. Žinoma, dar turime ką tobulinti, bet pirmieji mūsų pačių tapyti portretai visai šaunūs“, – šypsojosi E. Kisielienė.

Poezijos kūrėjai save išbandė tapydami portretus.

Poezijos kūrėjai save išbandė tapydami portretus.

Vakarinė renginio dalis poezijos mylėtojus pakvietė į Kėdainių krašto kūrėjų almanacho „Sekminių paukštė dovanoja plunksną“ pristatymą. Šiame leidinyje net septyniolikos autorių kūryba. „Kadangi almanachas išleistas vasarą, tai jame daugiausia kūrybos apie meilę, gerumą, šilumą, žiedus, saulę. Labai smagu, kad mūsų krašte yra daug kuriančių ir savyje neužsidarančių žmonių. Vyresnieji kūrėjai savo pavyzdžiu nori padrąsinti jaunimą, kuris galbūt žengia tik pirmuosius žingsnius į kūrybos pasaulį. Esame dėkingi tiems lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams, kurie atranda kuriančius mokinius ir juos skatina vis bandyti atrasti save kūryboje. Iš savos patirties žinome, kad tai daryti nėra lengva, tad palaikymas ir padrąsinimas visada praverčia“, – sakė E. Kisielienė.

Dotnuvos vienuolyno aplinka – puiki vieta poezijos sklaidai.

Dotnuvos vienuolyno aplinka – puiki vieta poezijos sklaidai.

Pirmą kartą poezijos šventė „Grįžtu Dotnuvon mintimis“ vyko prieš šešerius metus. Po kelerių metų dotnuviškiai buvo pakviesti į kitą kūrėjų susibūrimą „Vasaros garsai ir spalvos, pasiklydę tyloje“.

„Smagu, kad turime gražią tradiciją – skleisti poetišką žodį. Jau akivaizdu, kad šie renginiai suburia ne tik kūrėjus, bet ir jų bičiulius, draugus, artimuosius. Poezijos švenčių neapleisime ir ateityje. Tad dar ne kartą susitiksime, kad pasidalytume savo eilėmis apie iškilų Dotnuvos ir visą Kėdainių kraštą“, – pažadėjo poezijos švenčių organizatorė.

Leave A Reply