Kėdainių krematoriume praėjusią savaitę pristatyta nauja autorinė tapytojos Kunigundos Dineikaitės 8 paveikslų ciklo paroda pavadinimu „Ten“. Dailininkei nesvetimi egzistenciniai ieškojimai: ji atsakymų į būties klausimus ieškojusi morge, taip pat iki paskutinės minutės būdama su Anapilin išeinančiu tėčiu.

„Visada mirtį suvokiau kaip natūralią, tokią pat didingą kaip gimimas. Po tėčio mirties, apmąstydama žmogaus būtį, gavau atsakymus į daugelį man ramybės nedavusių klausimų, – sakė K. Dineikaitė. – Esu jutusi sustojusį laiką, begalinę erdvę, kurioje nėra nei pabaigos, nei pradžios. Jausmas, kuomet viskas aplinkui susitraukia iki molekulės dydžio ir tuo pačiu prasiplečia iki neaprėpiamos begalybės, dažnai apsilanko sapnuose ir po to persikelia į paveikslų erdves“.

Erdvė iš pradžių baugino

Kėdainių krematoriume galima išvysti 8 tapytojos kūrinius. Keturi jų specialiai sukurti būtent krematoriumo erdvėms, kiti 4 nutapyti iš karto po mylimo tėčio mirties. Tačiau ir pastarieji puikiai čia tiko.

Pasak parodos autorės, jos kurti spalvingi darbai puikiai tiko krematoriumo erdvėse.

„Tik gavusi pasiūlymą atidaryti savo kūrinių parodą čia, krematoriume, išsigandau. Dvejojau, kaip viskas atrodys, dvejojau ir dėl krematoriume vyraujančios nuotaikos: ar čia bus niūru, ar tamsu, ar jausis daug ašarų. Bet atvykusi nustebau, kad čia vyrauja teigiama energetika, švari estetika ir lengvumas. Nes, pavyzdžiui, šarvojimo salėse yra daug sunkesnė atmosfera nei čia. Manau, gal visa tai dėl ugnies, kuri apvalo. Juk mes ir žvakę užsidegame, kai būna prastesnė nuotaika, taip pat ir per įvairias šventes. Man ugnis asocijuojasi tik su geru, o ir į ją pačią žiūrėti yra labai gera“, – atviravo menininkė K. Dineikaitė.

Kūriniai tapyti sava technika

Autorė spalvingumu ypač pasižyminčius kūrinius tapė savo pačios atrasta technika – stiklo dažais, leidžiančia mėgautis tapymo procesu. „Šia technika dirbu jau pastaruosius šešerius metus. Mano tapyba yra labai įvairi – nuo didžiausių formatų, prisiliečiu ir prie labai mažų, nuo abstrakcijos dažnai nukeliauju iki konkretaus vaizdo, tačiau visuomet man rūpi erdvė – kupina vaizdo galimybių, nuojautų, kažko nematomo, tačiau „ten“ esamo. Aš noriu, kad mano paveikslai būtų atviri žiūrovo interpretacijai, tad juos kviečiu ieškoti savų prasmių. Turiu savo pasaulį, kurį kuriu. Visa tai yra iš mano prisiminimų, erdvių, pasąmonės kelionių, sapnų. Ir kiekvienas žmogus šias mano tapytas abstrakcijas perskaitys skirtingai“, – mintimis dalinosi pašnekovė.

Autorė savo kūrinius vadina „atvirais paveikslais“. Ir tik nuo žiūrinčiojo atvirumo priklauso, kaip giliai jis pasiruošęs nerti.

Dirba jau šešerius metus

Jau šešerius metus veikiančio krematoriumo vadovas Vytenis Labanauskas pasakojo, kad per visus veiklos metus buvo surengta nemažai parodų, vidutiniškai po kelias per metus.

„Mes visada stengiamės kviestis išskirtinius autorius. Sutapo proga, kad praėjusius kelioms dienoms po šios parodos atidarymo, šventėme savo šešių metų veiklos sukaktį. Simboliška, kad šiai progai buvo atidaryta kūrinių, kurie buvo kurti būtent krematoriumo erdvėms, paroda. Pavadinimas „Ten“ irgi intriguoja: autorė pati pažymi, kad ji turi sąsajų su išėjimu, palydėjimu į Anapilį. Gyvenimo prasmę ji apmąstė išgyvendama savo tėvelio netektį. Tad netektis yra toks pat svarbus įvykis žmogaus gyvenime kaip ir gimimas“, – kalbėjo V. Labanauskas.
Paklaustas, kokie buvo pastarieji šešeri veiklos metai, pašnekovas pasidžiaugė, kad buvo išties geri.

„Tai, ką planavome padaryti, tą ir pasiekėme. 2016 metų pabaigoje buvo atidaryta antra linija. Mūsų paslaugos populiarumas, saikingai, bet didėja. Dirbame sąžiningai, teisingai, skaidriai. Planuojame ir plėtrą. Šių metų rugpjūčio mėnesį pristatėme naują prekinį ženklą „Rekviem“, kurio vardu mes atliekame kitas kremavimą pasirinkusiems mirusiojo artimiesiems paslaugas: nuo mirusiojo paėmimo ir atvežimo iki žvakutės ant kapo“, – sakė Kėdainių krematoriumo vadovas V. Labanauskas.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.