Tamsūs dūmai ir aitrus kvapas – aplinkosaugininkų kelrodis

1

Kaip ir kasmet, atslinkus šalčiams miestai dūsta nuo oro taršos. Žmogaus sveikatai pavojingiausios smulkios, nematomos kietosios dalelės, kurios, nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, prasiskverbia į žmogaus organizmą. 

Tamsūs iš kaminų virstantys dūmai bei aitrus kvapas – aplinkosaugininkų kelrodis. Už kenksmingų atliekų deginimą galima sulaukti solidžios baudos, siekiančios iki 120 eurų.

Tamsūs iš kaminų virstantys dūmai bei aitrus kvapas – aplinkosaugininkų kelrodis. Už kenksmingų atliekų deginimą galima sulaukti solidžios baudos, siekiančios iki 120 eurų.

Todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros aplinkosaugininkai nuo sausio 6 d. pradeda akciją „Kaminukas“. Ji visoje Lietuvoje vyks iki vasario 15 dienos.

Išduoda ir kvapas
„Akcija yra kasmetinė, jos tikslas – aplinkos oro taršos mažinimas ir atliekų deginimo prevencija. Deja, vis atsiranda gyventojų bei įmonių, kurios kūrena ne tik įprastinį kurą: anglis, malkas, durpių briketus, bet ir plastiką, skudurus, gumą. Dažnai tai daroma dėl noro sutaupyti. Tai labai kenkia žmonių sveikatai, o ir įtaka aplinkai yra pastebima“, – pasakojo Kėdainių rajono agentūros aplinkosaugininkas Albertas Narvidas.
Pasak pašnekovo, oras labiausia teršiamas tada, kai yra nepalankios sąlygos teršalams sklaidytis: žema oro temperatūra, nebūna vėjo. „Tuomet mieste pradeda formuotis smogas. Mūsų stotelė, kuri matuoja gyvenamuosiuose rajonuose taršą, per vienerius metus bent 10 kartų nustato padidintą taršą kietosiomis dalelėmis. Šie teršalai ypač pavojingi žmogaus kvėpavimo sistemai“, – pasakojo aplinkosaugininkas.
Deginant bet kokį kurą, išsiskiria anglies monoksidas, kietosios dalelės, azoto ir sieros junginiai. „Tačiau deginant gumos ir plastiko atliekas vyksta žymiai didesnis kietųjų dalelių išsiskyrimas. Visa tai nusėda mūsų plaučiuose. Deginamos kenksmingos medžiagos turi savo specifinį kvapą – pavyzdžiui, plastiko atliekos turi rūgščių, tad uodžiant deginamą plastiką paprastai graužia kvėpavimo takus. Todėl pažeidimus galima pastebėti ne tik iš tamsių dūmų, bet ir iš specifinio kvapo. Jaučiamas klijų, lakų kvapas, kuris iš karto atkreipia dėmesį, nors dūmų spalva gali būti įprastinė “, – sakė aplinkosaugininkas.

Baudos išaugo
Pasak A. Narvido, aplinkosaugininkai itin didelį dėmesį skirs ne tik gyvenamųjų namų kvartalams, bet ir autoservisams, baldų gamybos įmonėms, garažų bendrijoms.
Įsigaliojus naujam administracinių teisės nusižengimų kodeksui, atsakomybė už neteisėtą atliekų deginimą padidėjo. Šiuo metu piliečiams numatyta atsakomybė siekia nuo 60 iki 120 eurų, o įmonėms bauda yra didesnė – siekia nuo 100 iki 200 eurų.
„Kenksmingų atliekų deginimas yra vienas dažniausių pažeidimų. Praėjusiais metais vykusios akcijos metu buvo nubausta apie 30 piliečių bei kelios įmonės. Džiugu, kad pakartotinai baudų jiems išrašyti neteko. Ankstesniais metais tokių atvejų pasitaikydavo“, – sakė pašnekovas.
Pasak A. Narvido, aplinkosaugininkai net ir pasibaigus akcijai „Kaminukas“ kreips dėmesį į tai, kuo žmonės bei įmonės šildosi savo patalpas.
Aplinkosaugininkai dar kartą primena, kad ypač pavojinga (ir draudžiama) deginti plastikinę tarą, gumą, užterštą (pvz., impregnuotą) medieną, senus baldus, rūbus, batus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes.
Esant įtarimams, kad pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai, gyventojai raginami nebūti abejingais ir informuoti apie pažeidimus tel. (8-37) 320704 (darbo valandomis) arba tel. 112 (ne darbo metu).

Spaudžiant šalčiams – svarbus saugus šildymas
Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Eidimtas turi patarimų norintiesiems šaltąjį laiką pragyventi šiltai ir saugiai. „Praktika rodo, kad, termometro stulpeliui nukritus žemiau 10 laipsnių, prasideda intensyvesnis krosnių kūrenimas. Tad negalima pamiršti atsargumo. Jei namus šildo senos krosnys, jų jokiu būdu negalima perkaitinti. Tada gali sutrūkinėti dūmtraukis ir kilti gaisras. Negalima krosnių palikti be priežiūros. Juolab jų kūrenimą patikėti vaikams.
Būtina laikytis ir bendrų priešgaisrinės saugos taisyklių: priekrosnis turi būti išklotas nedegia medžiaga, šalia krosnių negalima džiovinti malkų ar drabužių“, – sakė A. Eidimtas.
Viršininkas teigė, jog ugniagesiams neramu ir dėl pastatų, kurie šildomi elektriniais šildytuvais: „Jei šildymui įjungiami tvarkingi prietaisai, viskas gerai. Tačiau pasitaiko atvejų, kai šildymui naudojami nesaugūs, savadarbiai įrenginiai. Tada iki nelaimės vos vienas žingsnis.“
Vos tik spustelėjo šaltukas, Kėdainių ugniagesiai skubėjo į pagalbą užsidegus suodžiams kaminuose. „Tokios nelaimės parodė, kad ne visi namų savininkai pasirūpino prieš šalčius išvalyti kaminus. Mūsų rekomendacijos aiškios – kaminus privaloma išvalyti kas du–tris mėnesius. Tada juose nesusidaro suodžių sluoksnių ir nekyla pavojus užsidegti. Jei suodžiai užsidega, nereikia skubėti jų gesinti vandeniu. Tada gali sutrūkti kaminas ir ugnis paprastai išplinta. Geriausia yra kviesti ugniagesius, kad jie stebėtų situaciją“, – sakė A. Eidimtas.

Komentarų: 1

Leave A Reply