Kone 20 kilometrų nuo Kėdainių nutolusiame Krakių miestelyje gyvenantis jaunimas gali džiaugtis – čia jaunuoliams sukurtos visos sąlygos realizuoti ir tobulinti savo asmeninius gebėjimus. Viena tokių veiklų – šokiai.

„STEP BY STEP“ šokėjai – tai vieninga ir vieni kitus palaikanti komanda, kuriuos kartu subūrė pomėgis šokiui.

„STEP BY STEP“ šokėjai – tai vieninga ir vieni kitus palaikanti komanda, kuriuos kartu subūrė pomėgis šokiui.

Būrį aktyvaus jaunimo į šokių grupę „STEP BY STEP“ subūrusi šokių mokytoja Rita Rudokaitė-Stanišauskienė džiaugiasi imliais darbui bei nuoširdumu pasižyminčiais jaunaisiais šokėjais. Beje, pokalbio pabaigoje pašnekovė atskleidė labai netikėtą su šokių grupe susijusią svajonę…
Krakėse buvau prieš kelias savaites, bendravau su vaikinų grupės „Groovy boys“ muzikantais. Šiandien aš ir vėl

Krakėse. Ar man susidarė įspūdis, ar iš tiesų šiame miestelyje kaip niekad daug veiklaus, aktyvaus ir talentingo jaunimo?
Iš tikrųjų čia yra tokio jaunimo, bet yra ir žmonių, šaunių vadovų, kurie sugeba vaikus išjudinti. Aš dirbu ir su miesto jaunimu, tad pastebiu, kad kaimo vaikai kiek skiriasi. Kėdainiečiai turi didesnį pasirinkimą įvairių popamokinių veiklų, bet krakiškiai yra labai darbingi, labai atsakingi, nuoširdūs.

Kur šis nuoširdumas pasireiškia?
Visur. Repeticijose, pasirodymuose… Su jais labai lengva bendrauti. Krakiškiai – labai šaunūs (šypsosi).
Krakės nuo Kėdainių nutolusios kelias dešimtis kilometrų. Ar vaikai vertina Jūsų pastangas vykti tokį kelią?
Pati nesureikšminu to važiavimo į Krakes, tiesiog dirbu ir viskas. Bet, manau, mano darbą vaikai vertina. Kai mums visiems kartu pavyksta pasiekti net ir minimalų įvertinimą, jie iš tikrųjų lieka dėkingi ir tą parodo. Ne kiek daiktais ar gėlėmis, bet tiesiog prieina, apkabina, padėkoja.

Scenoje šokėjai atiduoda visas jėgas. O kad pasirodymas pavyktų puikiai, krakiškiai prieš pasirodymą sudeda rankas ir sušunka juos labiausiai įkvepianti šūkį – „Step by step!“

Scenoje šokėjai atiduoda visas jėgas. O kad pasirodymas pavyktų puikiai, krakiškiai prieš pasirodymą sudeda rankas ir sušunka juos labiausiai įkvepianti šūkį – „Step by step!“

Pradėkime nuo pačių pradžių – kokie keliai Jus atvedė į Krakes?
Prieš, berods, aštuonerius metus mano vadovaujamą kolektyvą XXM (jame tuo metu šoko Justas Ščiukas, Dominykas Žukas) Daiva Dubinkienė pakvietė pakoncertuoti į Krakes. Tuomet mūsų kolektyvas buvo labai stiprus, tad nemažai keliaudavome ir pasirodydavome.
Po pasirodymo Daiva su Robertu Dubinka man pasiūlė atvažiuoti čia padirbti. Aš, ilgai nesvarsčiusi, sutikau.
Pati pradžia buvo sunki. Tačiau tąsyk visus sunkumus kompensavo labai geri vaikai. Tiesa, iš pat pradžių jie buvo nelaisvi, susikaustę… Bet dirbome, dirbome ir pradėjome visur važinėti.
Nuo repeticijų pradžios praėjus keleriems metams, su vyresnėmis mergaitėmis papuolėme į vieno reikšmingiausių respublikinio konkurso „Norim kilti“ finalą, kuris vyko Vilniuje, Operos ir baleto teatre! Tada merginos sušoko šokį „Skalbėjos“, kuris buvo labai gerai įvertintas. Papulti į tokio konkurso finalą yra didelis ir svarbus pasiekimas, nes jame dalyvavo apie 300 kolektyvų iš visos Lietuvos. Tąsyk merginos labai atsiskleidė, buvo labai artistiškos, labai džiaugiausi, kad pamatė geriausius šokėjus.
Žinoma, per visą gyvavimo laiką keitėsi kolektyvo narių skaičius – vieni baigdavo mokyklą ir išvykdavo, ateidavo kiti. Paskui aš išėjau į motinystės atostogas, o vietoje manęs repeticijas vedė mano buvęs šokėjas Justas Ščiukas. Jis puikiai dirbo – kolektyvas ne kartą dalyvavo konkursų finaluose.
Dabar aš Justą pakeičiau: grįžau, o ir vaikai visai kiti. Iš buvusio seno kolektyvo likusi tik viena mergina – Justė.

Tad Krakėse jau ne viena šokėjų karta užaugo?
Taip, šokiai Krakėse padarė išties nemažą įdirbį. Krakiškiai šokėjai nė kiek neatsilieka nuo miestiečių, jie tokie kovingi, pasiryžę padaryti viską kuo geriau. Rodau sudėtingą judesį, bet jie nepasakys „Ai, jis man neišeina, gal palengvinkim…“ Vaikai užsibrėžia tikslą, kad viską padarys ir šokio judesių keisti nereikia.

Tad koks Jūsų sėkmės receptas, kaip vaikus pavyksta sužadinti, juos įkvėpti dirbti?
Manęs daug kas to klausia. Bet aš nežinau… Gal aš esu toks žmogus, gal vaikai tokie sueina…
Aš labai myliu šokį ir labai myliu šokį mylinčius žmones. Ir kai viskas sueina, kai darai tai, kas patinka, tada ir pavyksta.
Man šokis nėra kaip darbas, jis daugiau mano hobi, mano aistra. Tačiau kartu tai sukelia ir tam tikrus iššūkius, tokius kaip kolektyvo sutelkimas. Be to, reikia sugalvoti, kur kiekvieną akimirką kiekvienas vaikas bus scenoje, kaip pateikti judesį, kad būtų įdomu ir nenuobodu. Juk šiais laikais šokančių vaikų, šokių stilių yra labai nemažai. Žiūrovas neturi nuobodžiauti. Ir, norint to pasiekti, reikia daug galvoti, daug dirbti.
Pavyzdžiui, bet kokį judesių kratinėlį galima labai greitai padaryti – štai kad ir dabar galiu sustatyti bet kokią choreografiją. Tačiau to aš negaliu pavadinti šokiu. Šokyje turi būti mintis, brėžiniai scenoje, vaikų akys turi žibėti, veido mimika turi transliuoti žinutę, kurią nori perduoti žiūrovui.

Turite savo unikalų šokių stilių?
Taip. Aš labai nemėgstu kopijuoti, aš mėgstu išlaikyti savo stilių. Gal dėl to kiti, pavyzdžiui, profesionalūs šokėjai, ir žiūri kreivai. Bet kurie – priešingai, kaip tik vertina. Prisimenu, Kęstutis Baranauskas (choreografas, buvęs hip hopo čempionas) priėjo prie manęs ir klausia: „Iš kur Jūs semiatės tiek daug idėjų?“ (Šypsosi)
Nesakau, kad visi mano darbai yra labai geri, būna ir prastesnių…
Nors aš esu sukūrusi labai daug šokių, bet galiu pasakyti, kuriame šokyje yra mano sugalvoti judesiai arba jų seka. Visų judesių tikrai negaliu prisiminti, bet kai vaikai kartoja šokį po metų laiko, aš žinau, kuriuos šokių judesius aš galėjau sugalvoti, o kuriuos – ne. Aš kuriu savaip, kaip jaučiu, kaip įsivaizduoju.

Tad ir aš pakartosiu tą patį choreografo klausimą – kas yra Jūsų mūza, iš kurios semiatės idėjų, įkvėpimo?
Tikrai nežinau… Kai išgirstu muziką, negaliu ramiai sėdėti (šypsosi). Man šokis yra viskas – aš sustingstu, kai pamatau baletą, gerai atliekamą hip hopą.
Aš iš pat pradžių nebuvau šokėja, aš buvau krepšininkė. Šokius kurti pradėjau daug vėliau, kai įsidarbinau mokykloje mokytoja. Bet visada, kai užgroja muzika, aš turiu judėti. Juokdavosi draugai, kad negaliu net valgyti ramiai.

Jūs šokate vadinamuosius gatvės šokius?
Taip, juos galima įvardinti kaip gatvės šokius, nes gatvėje galima šokti bet ką. Pavyzdžiui, hip hopo pakraipa turi savo taisykles ir reikalavimus. Mes taip nešokame, nes aš hip hopo nemoku. Bet galbūt kiti nemoka šokti taip, kaip mes šokame.
Jei išeiname į konkursų finalus, jei mus įvertina žiūrovai, jeigu ploja mums ir sako, kad viskas gerai, manau, to šokio stiliaus ir nereikia keisti. Šiais laikais originalumas ir savitumas yra vertinamas.

Esate reikli mokytoja repeticijose?
Iš kolektyvo reikia išsireikalauti, kad šokis būtų sinchroniškas. Esame susitarę, kad nepeiksime kurio nors nario, jei jam kurio nors judesio nepavyksta gerai atlikti. Ir, žinoma, kartojame, kartojame… Neišeina, vėl kartojame (šypsosi).

Kokie planai ir lūkesčiai šiems naujiems metams?
Viskas pirmiausiai atsiremia į finansus. Tačiau aš labai norėčiau, kad Krakių kolektyvą STEP BY STEP pamatytų Kėdainių žiūrovai, nes dabar krakiškiai koncertuoja tiktai Krakėse, kas antrus metus žiūrovai juos pamato miesto dainų ir šokių šventėje. Krakiškių pasirodymus mato kitų Lietuvos miestų gyventojai. Netgi Rygoje esame šokę. O Kėdainių žiūrovas, deja, šių gerai šokančių vaikų nėra matęs. Norisi, kad šokėjus pasikviestų ir Kėdainių visuomenė pamatytų, kaip puikiai šoka Krakių jaunimas!

Grupės „Step by step“ šokėjų pasiekimai:

– tarptautinio festivalio „Keliaujantis festivalis 2015“ Rygoje dalyviai;
– vaikų ir jaunimo šokių festivalio „Ant stogo 2014“ Vilniuje dalyviai;
– 2013 m. Kėdainių rajono kultūros ir meno dienų laureatai;
– 2013 m. IX vaikų ir jaunimo šokių festivalio-konkurso ,,Norim kilt…2013“ finalininkai;
– tarptautinio konkurso „Eurodance 2016“ suaugusių šou kategorijoje II vietos laimėtojai;
– XII-ojo tarptautinio šokių festivalio „Pavasario fiesta 2016” Šiaulių kultūros centre III-osios vietos laimėtojai.

Judėti smagu!

O kaip sekasi repeticijose patiems jauniesiems šokėjams? Kokią vietą jų gyvenime užima šokis? Ar turi kolektyvas kokią tradiciją ir šūkį, kuris narius suvienija prieš išeinant į sceną? To klausiu dviejų STEP BY STEP narių – aštuoniolikametės Justės ir šešiolikamečio Manto.

„Šoku nuo pat vaikystės. Kodėl atėjau? Tiesiog visada turėjau labai daug energijos ir norėdavau kažkur ją išlieti. Na, o šokiai – vienas geresnių būdų“, – šyptelėjo Justė ir pridūrė, kad šokdama visada stengiasi parodyti tik patį geriausią rezultatą. „Būna dienų, kai ne viskas pavyksta, tačiau dažniausiai vis tiek pavyksta iš savęs išspausti, kas įmanoma. Tada ir galutinis rezultatas būna džiuginantis“, – kalbėjo mergina.
Mantą šokti pastūmėjo tėvai. „Iš pradžių gyvenau Kėdainiuose, o kai atsikrausčiau čia, norėjau kokios nors veiklos. Tėvai pasiūlė ateiti čia ir mokytis šokti. Ilgainiui tai tapo vienu įdomiausių laisvalaikio užsiėmimų, šoku su mielu noru. Nežinau, ką be šokių veikčiau“, – prisipažino vaikinas.
Pasak jaunuolių, visi STEP BY STEP kolektyvo nariai myli šokius, tad šoka ne tik repeticijų metu.
„Visi mėgėjai pajudėti ir, pasileidus muziką, tiesiog pašokti savo malonumui, pasimokyti naujų žingsnelių, įvairių triukų. Vėliau vienas kitam pasirodome. Visi, lankantys šokius, mėgsta muziką, ritmą, judesį, yra labai aktyvūs“, – teigia jaunieji Krakių šokėjai.
Šokių grupės stiprybė – komandinis darbas. Didžioji dauguma judesių yra komandiniai, kai šokant visi turi judėti sinchroniškai, vieningai. Tam reikia nemažo susiklausymo.
„Ritos stilius yra įdomus ir unikalus. Pavyzdžiui, judame greitai, po to staiga judesiai tampa lėtesni, banguoti… O muzikos ritmas nesikeičia“, – sako Mantas.
Tad norint pasiekti judesių vientisumo, būtina dirbti kaip komandai.
„Norime eiti kartu, o ne atskirai po vieną. Jei kuriam nors repeticijų metu nesiseka, stengiamės suprasti, padėti vienas kitam“, – priduria Justė.
Grupės nariai prieš išeidami į sceną visada sudėję rankas sušunka juos įkvepiantį šūkį.
„Kuris dažniausiai būna mūsų pavadinimas STEP BY STEP. Ir tai mus įkvepia! Tada labiau pasitiki savimi, atsipalaiduoji scenoje“, – šypsosi jaunieji šokėjai.

6

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.