Žiniasklaidoje pasitaiko skelbimų, pranešimų, kad greitai, t. y. vasario 16-ąją, švęsime Lietuvos nepriklausomybės dieną. Šiek tiek painiojama. Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena. 

svedieneJei kartais suabejojate, koks tikslus vienokios ar kitokios šventės pavadinimas, arba norite pasitikslinti – ar tai šventė, ar atmintina diena, reiktų internete susirasti Darbo kodekso 162 straipsnį „Švenčių dienos“ ir Atmintinų dienų įstatymą (atsivėrus langui ieškokite aktualios redakcijos).
Kartais klausiama: ar vartotinas žodis „suverenitetas“? Tai tarptautinis žodis. Suverenitetas [pranc. souveraineté]: 1. valstybės nepriklausomybė – teisė savarankiškai tvarkyti savo vidaus ir užsienio reikalus; 2. kiekvienai tautai priklausančių aukščiausių teisių visuma; 3. kiekvienos valstybės piliečių teisė savo nuožiūra nustatyti jos santvarką. Bet vis dėlto geriau vartoti lietuvišką žodį nepriklausomybė.
O kaip rašyti – ar Lietuva atgavo nepriklausomybę, ar Nepriklausomybę? Reiktų rašyti iš mažosios, tačiau dėl stilistinių sumetimų – norint labai akcentuoti tą žodį, rašant, sakykim, sveikinimą, galima rašyti ir didžiąja raide.
Dar keletas patarimų, susijusių su rašyba apie šventes
Ar gerai sakyti „Sveikinu su ….“
Ne tik šnekamojoje kalboje plinta tokie sveikinimai, kaip „Sveikinu su gimimo diena! Sveikiname su Naujaisiais metais!“ – kartais net veiksmažodis praleidžiamas: „Su Rugsėjo pirmąja! Su vardadieniu! Su įkurtuvėmis! Su Naujaisiais metais!“ Tokie prielinksnio su junginiai paplito dėl rusų kalbos įtakos ir baigia išstumti lietuviškus pasakymus.
Bent kalbėdami viešai, rašydami laiškus, atvirukus, sveikinimus, galėtume formuluoti kitaip, pvz.: „Sveikiname sulaukusius auksinių vestuvių! Sveikinu grįžus iš kelionės!“ Daug kur tinka galininkas, pvz.: „Sveikinu gimimo dieną!“ Galima vartoti ir daiktavardį „proga“: „Sveikiname apdovanojimo proga! Sveikinu Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga“.
Per didžiąsias šventes paprastai sakoma kilmininku: „Sveiki sulaukę šventų Velykų!“ arba „Linkiu tyro džiaugsmo per Kalėdų šventes!“ ir taip toliau.
Taigi užuot sveikinus „su Vasario 16-ąja“, galima pasakyti ir kitaip, pvz.: „Sveikinu susirinkusius Vasario 16-ąją, Sveikinu Vasario 16-osios proga!“ ir pan.
Didžiąja ar mažąja raide rašomi mėnesiai švenčių pavadinimuose?
Švenčių pavadinimų (tiek sudarytų iš datos, tiek iš prasminių žodžių) pirmasis žodis rašomas didžiąja raide, taigi švenčiame Rugsėjo 1-ąją, arba Mokslo ir žinių dieną, Vasario 16-ąją, arba Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 8-ąją, arba Moters dieną (Tarptautinę moterų solidarumo dieną), Kovo 11-ąją, arba Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Šiais ir pan. atvejais kalendorinis pavadinimas yra prasminio šventės pavadinimo sinonimas ir už prasminį gal net žinomesnis.
Žinoma, jei rašome oficialų raštą, dokumentą, reikia rašyti oficialų šventės pavadinimą (kaip minėta – tikslintis, koks oficialus pavadinimas, reikia Darbo kodekse ir Atmintinų dienų įstatyme). Taigi oficialus šventės pavadinimas yra Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o visuomenėje vartojamas trumpesnis šventės pavadinimas – Vasario 16-oji (rašytina didžiąja raide).
Tais atvejais, kai mėnuo ir diena vartojami tik datos reikšme, didžioji raidė nevartojama – rašoma mažąja raide, pvz.: „Mokslo ir žinių diena švenčiama rugsėjo 1-ąją. Žalgirio mūšio diena yra liepos 15-oji. Lietuvos valstybės atkūrimo diena švenčiama vasario 16-ąją“.

Parengė Rūta Švedienė, Kėdainių rajono savivaldybės
vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja) (remtasi VLKK konsultacijų banko patarimais)

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.