Lietuvoje viešintys Švedijos žemės ūkio universiteto studentai užsuko į Kėdainių rajoną. Čia jie lankė teminius kaimus bei susitiko su naujuoju rajono meru Sauliumi Grinkevičiumi.

Saulius Grinkevičius ir Goda Burokienė su Švedijos studentais diskutavo apie Lietuvos kaimus bei jų atgaivinimą.

Saulius Grinkevičius ir Goda Burokienė su Švedijos studentais diskutavo apie Lietuvos kaimus bei jų atgaivinimą.

S. Grinkevičiui teko išlaikyti rimtą studentų egzaminą – skandinavų studentai domėjosi daugeliu dalykų: jiems buvo įdomu, kodėl verslininkas pasuko į politiką, koks yra mero darbas, koks jis yra vadovas, ką reikia daryti, kad kaimai atsigautų ir juose įsikurtų kuo daugiau jaunų žmonių, bei iš kur meras planuoja gauti pinigų, kad įgyvendintų savo pažadus rinkėjams.

Politikas neslėpė, kad mėgsta klausytis ir kalbėtis. Jis teigė, kad vadovas turi būti supratingas ir įsiklausyti į darbuotojų idėjas. „Geras vadovas renkasi tokią komandą, kuri turi puikių sumanymų. Aš pajuokauju, kad esu tinginys, nes buvau surinkęs puikų iniciatyvų kolektyvą, tad man reikėjo tik įsiklausyti į pasiūlymus ir pačiam nereikėdavo vargintis kažką nauja išmąstant“, – su studentais juokavo S. Grinkevičius.

Švedų jaunimas buvo nustebęs, kad Lietuvos kaimuose beveik nelikę jaunimo, ne daug jie matė ir darbingų vyrų.

Švedų jaunimas buvo nustebęs, kad Lietuvos kaimuose beveik nelikę jaunimo, ne daug jie matė ir darbingų vyrų.

Meras teigė, kad jo darbo savivaldybėje tikslas – kraštą padaryti kuo patrauklesnį ir išrauti korupciją. Sulaukęs klausimo apie iš kaimų bėgantį jaunimą, S. Grinkevičius prašė svečių patarimo, ką daryti, kad kaimai netuštėtų. Bendrai buvo sutarta, jog būtina investuoti į atokias vietoves, kurti darbo vietas, tik taip jos gali suvilioti jaunus žmones.

Švedai domėjosi ir Kėdainių laisvąja ekonomine zona bei galimybėmis joje investuoti.

Svečius į Kėdainius palydėjusi Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Goda Burokienė sakė, kad atvykęs jaunimas labai aktyvus ir smalsus. „Mus aplankė kaimo plėtros specialistai. Ši veikla Švedijoje turi gilias tradicijas, tad mes galime daug ko pasimokyti iš kolegų gerindami gyvenimą Lietuvos kaimuose. Švedų studentai neslėpė nustebę, kad mūsų kaimuose beveik nelikę jaunimo. Jie atkreipė į tai dėmesį ir siūlė pastabas, ką reikėtų daryti, kad situacija pradėtų keistis. Be to, švedai kaimuose pasigedo ne tik jaunimo, bet ir vyrų“, – sakė G. Burokienė.

Po pokalbio su rajono vadovu, svečiai susipažino su Pelėdnagių „Pelėdų kaimu“, svečiavosi „Nociūnų muilinyčioje“, aplankė Josvainius bei Beinaičius.

Panašios naujienos