Šalyje didėjant sergamumui gripu ir peršalimo ligomis, VšĮ Kėdainių PSPC šeimos gydytoja Violeta Grinkevičienė teigia, kad ne vienas pacientas kreipiasi jausdamas peršalimo ligų komplikacijas, todėl šeimos gydytojai tenka diagnozuoti esantį sinusitą, bronchitą. Šeimos gydytoja V. Grinkevičienė paaiškina, kuo gripas skiriasi nuo peršalimo, kokios yra pagrindinės profilaktikos priemonės bei kaip elgtis, pajutus pirmuosius ligos simptomus.

Gripas ar peršalimas?

Peršalimas ir gripas yra ūminės kilmės virusinės infekcijos, kurias sukelia virusas, dažniausiai atšalus orams. Nors gripui labiau būdingas sezoniškumas – dažniau pasireiškia epidemijų metu, tačiau gripu galima susirgti ir bet kuriuo metų laiku. Daugiausia gripo susirgimų registruojama sausio-vasario mėnesiais. Pagrindinis gripo požymis yra karščiavimas. Gripui yra būdinga aukšta temperatūra, pakylanti iki 38 laipsnių ir daugiau, simptomai vystosi labai greitai, per 12 valandų. Tuo tarpu peršalimo eiga yra lėtesnė, susergama per 2–3 paras, temperatūra būna nedidelė, iki 37 ar 37,5 laipsnių arba jos gali ir nebūti.

Susirgus gripu, būdingas galvos ir raumenų skausmas, šaltkrėtis, bendras negalavimas, silpnumas, nuovargis, sunkumas krūtinėje, gerklės skausmas. Gripas tęsiasi iki savaitės ir dažnai, sumažėjus temperatūrai, išnykus simptomams, dar apie dvi savaites žmogus jaučia nuovargį, silpnumą, darbingumo sumažėjimą. Tuo tarpu peršalimo ligos praeina per 3–5 dienas, pasveikęs žmogus jaučiasi gerai, komplikacijos nebūdingos. Gripo atveju galimos ir komplikacijos. Dažniausios gripo komplikacijos yra plaučių uždegimas, bronchitas, sinusitas, ausų uždegimai.

Profilaktikos priemonės

Pagrindinė gripo profilaktikos priemonė yra skiepai. Nuo sezoninio gripo rekomenduojama skiepytis kiekvienais metais. Ypač rekomenduojama skiepytis vyresnio amžiaus asmenims, kuriems daugiau nei 65 metai, nėščiosioms, vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis, onkologiniams ligoniams. Gripo epidemijos metu bei užkrečiamų ligų profilaktikai, rekomenduojama dažnai plauti rankas. Kadangi susirgimas yra virusinės kilmės, plinta oro lašeliniu būdu, todėl, žmogui kosint ar čiaudint, užkratas su seilėmis patenka ant paviršių. Liečiant tuos paviršius, taip pat durų rankenas, sveikinantis su žmogumi paduodant ranką, dažnai tą užkratą perduodame vieni kitiems. Jeigu to išvengti nepavyksta, reikėtų stengtis rankomis neliesti savo veido, akių, būtinai vėdinti patalpas, vengti žmonių susibūrimo vietų.

Nesigydyti pačiam

Šeimos gydytoja pataria, kad, pajutus pirmuosius ligos simptomus, būtina pasilikti namuose, atidėti visus darbus, pagulėti lovoje, vartoti daug skysčių, o negerėjant būklei ar užsitęsus karščiavimui, būtinai pasikonsultuoti su gydytoju. Jokiais būdais patys nevartokite antibiotikų, nes antibiotikai virusų neveikia. Antibiotikai yra bakterinei infekcijai gydyti skirtas medikamentas.

V. Grinkevičienė pastebi, kad savo sveikata reikia rūpintis ne tik atšalus orams, bet ir ištisus metus. Reikia stiprinti imunitetą, vartoti vitaminus, žuvų taukus, valgyti daug daržovių, vaisių, ypač – jų sezono metu, vengti stresų, išsimiegoti, nepervargti, pailsėti, daugiau pabūti gryname ore. Tik turint stiprų imunitetą, bus galima išvengti susirgimų.

Asta Raicevičienė
VšĮ Kėdainių PSPC atstovė viešiesiems ryšiams

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.