Suvaldęs akordeono kaprizus

0

„Mums pasisekė, kad gyvename tarp labai gerų žmonių. Gana dažnai pagalvoju, kad nuolatinis Povilo grojimas turi iš proto išvesti mūsų kaimynus, tačiau jie niekada nepasako, kad kažkas blogai. Kai prieš porą savaičių grįžome iš Šveicarijoje vykusio konkurso, kur Povilas laimėjo pirmąją vietą, kaimynai mus pasveikino ant durų palikę labai gražų sutiktuvių raštą“, – šypsodamasi pasakojo vieno perspektyviausių rajono akordeonistų mama Ingrida Neliupšienė.

Už puikius muzikinius pasiekimus Povilas ir jo mama dėkingi mokytojai Rasai Gužauskaitei.

Už puikius muzikinius pasiekimus Povilas ir jo mama dėkingi mokytojai Rasai Gužauskaitei.

Povilas Neliupšis – Kėdainių muzikos mokyklos auklėtinis. Netrukus dvyliktąjį gimtadienį švęsiantis berniukas nuolat dalyvauja įvairiuose konkursuose ir niekada iš jų negrįžta tuščiomis.

„Mes turime labai šaunią, savo darbui be proto atsidavusią mokytoją Rasą Gužauskaitę. Ji negaili laiko ne tik Povilui, bet ir kitiems mokiniams. Mokytoja labai kantriai šlifuoja vaikų grojimą. Neįsivaizduojate, kaip malonu nuvažiavus į užsienį sulaukti atsiliepimų, kad visi konkursantai ypač laukia kėdainiečių pasirodymų. Jau keliuose konkursuose pastebėjau, kad tuo metu, kai ateina eilė groti mūsų delegacijos atstovams, salės užsipildo aklinai. Vadinasi, Kėdainių akordeonistai turi išsikovoję gerą vardą ir tai padaryta ne be puikių mokytojų pastangų. Be mokytojos Rasos, nuolat minima ir mokytoja Lilija Labeckienė. Jų auklėtiniai kaskart užkariauja muzikos žinovų ir mylėtojų širdis“, – sakė I. Neliupšienė.

Akordeono neapleidžia ir vasarą

Su akordeonu Povilas nesiskiria net vasarą – kasdien groja bent po valandą.

Su akordeonu Povilas nesiskiria net vasarą – kasdien groja bent po valandą.

Paklaustas, kaip vasaroja ir apie kokią gimtadienio dovaną svajoja, Povilas net nedvejodamas atsakė: „Aš kasdien einu į Muzikos mokyklą, kur maždaug po valandą ar pusantros groju akordeonu. Negaliu daryti pertraukų. Jei kurį laiką negročiau, prarasčiau įgūdžius, o to nenoriu. Kadangi man groti patinka, tai į mokyklą einu labai gerai nusiteikęs. Pagrojęs grįžtu namo, kartais paskaitau knygą, kartais išvažiuoju į kiemą su dviračiu, o retkarčiais ir virtuvėje pašeimininkauju – iškepu mamai pyragą ar bulvinius blynus.
O pati geriausia gimtadienio dovana man būtų konkursinis akordeonas.“

Svajonė – geras instrumentas

Šie instrumentai jau atitarnavo, dabar Povilui reikia kito – didesnio ir sudėtingesnio – instrumento.

Šie instrumentai jau atitarnavo, dabar Povilui reikia kito – didesnio ir sudėtingesnio – instrumento.

Tokiu noru nė kiek nesistebi jaunojo muziko mama. Pasak I. Neliupšienės, geras instrumentas, kuriuo dabar groja Povilas, kainuoja gana brangiai – kaina

prasideda nuo dvidešimties tūkstančių litų. „Kad muzikantas išgrotų sudėtingas melodijas, reikia gero instrumento, turinčio rinktinius bosus. Tokį akordeoną turi Muzikos mokykla. Todėl Povilas ir bėgioja į mokyklą, kad galėtų parepetuoti. Daugelis girdėjome, kad žinomiausias dabartinio laikmečio lietuvių akordeonistas Martynas Levickis keliaudamas lėktuvu bilietą perka sau ir akordeonui. Muzikantai labai brangina ir saugo instrumentus, nes tai jų gyvenimo dalis“, – sakė kasdien grojančio berniuko mama.

I. Neliupšienė net prisiminė kuriozinę situaciją, kai neatsargiai prasitarė Povilui apie savo svajonę: „Kartą vakarojome su Povilu ir pradėjome kalbėti, ką darytume, jei mums pasisektų laimėti loterijoje milijoną. Aš rimčiau nepagalvojusi pasakiau, kad pirmiausia nusipirktume namą. Tada Povilas į mane tik pažiūrėjo rimtu veidu ir aš akimirksniu suvokiau suklydusi – ne namą pirmiausia pirktume, o akordeoną. Kai pasitaisiau, sūnus nusišypsojo ir pasakė, kad ir namui liktų.“

Mamos akordeonas tapo tuo lemtingu įrankiu, kuris atvedė Poviliuką į sėkmingą draugystę su vis labiau populiarėjančiu akordeonu.

Mamos akordeonas tapo tuo lemtingu įrankiu, kuris atvedė Poviliuką į sėkmingą draugystę su vis labiau populiarėjančiu akordeonu.

Sūnus aplenkė mamą

Povilas akordeonu groja nuo šešerių metų, nors Muzikos mokyklą pradėjo lankyti nuo trejų. „Pamačiau, kad sūnus judrus ir labai noriai klausosi muzikos. Labai džiaugiausi, kad ankstyvojo ugdymo klasėje Poviliukui puikiai sekėsi, jis susirado draugų, pažino muzikos pasaulį. Kai atėjo laikas rinktis, kokiu instrumentu groti, viskas susiklostė savaime, nes namuose turėjome akordeoną. Aš jaunystėje buvau bandžiusi juo groti, tačiau ta ne itin sėkminga draugystė neilgai truko. Povilas labai apsidžiaugė, kad gavo mokyklos vadovų padrąsinimą mokytis groti akordeonu. Tik tas naminis instrumentas iki šiol vis guli nepajudintas. Iš pradžių Poviliukas grojo mažu instrumentu, vėliau kiek didesniu, o dabar dažniausiai repetuoja mokykloje, kur yra geras akordeonas“, – sūnaus kelią į muziką prisiminė mama.

Konkursuose – jaudulys

Kad ir kaip daug Povilas groja ir konkursams atsakingai pasiruošia, jaudulį juose suvaldyti nėra paprasta. Sūnų į visus svarbiausius pasirodymus lydinti Ingrida pastebėjo, kad konkursiniai grojimai rimtais išbandymais tampa ir jauniesiems muzikantams, ir jų mokytojoms. „Atrodo, grojame, grojame, ruošiamės, viską nušlifuojame. Prieš konkursus viskas eina tarsi sviestu patepta, tačiau suvaldyti jaudulį lemiamu momentu nėra paprasta. Neretai mes su Povilo mokytoja sėdime ir kvėpuoti pamirštame, kai jaunuolis groja konkursinę programą lemiamu momentu. Po pasirodymo Poviliukas pasako, kad širdelė drebėjo, bet veide tas jo nerimas neatsispindi – tik rankos būna išprakaitavusios“, – konkursus prisiminė muzikanto mama.

Povilas ypač brangina garsių akordeonistų dovanotas kompaktines plokšteles.

Povilas ypač brangina garsių akordeonistų dovanotas kompaktines plokšteles.

Į konkursus išvažiuoti nėra taip paprasta vien dėl to, kad jaunųjų muzikantų šeimas jie užgula dideliais finansiniais rūpesčiais. „Labai renkamės, kur važiuoti, nes tenka ir dalyvių mokesčius mokėti, ir kelionės išlaidas. Smagu, kai laimime Italijoje, Šveicarijoje, šalyse, kurios turi labai gilias muzikavimo tradicijas, tačiau ne visus norus galime išpildyti“, – nelinksmą tiesą konstatavo I. Neliupšienė.

Mokykloje netrūksta dešimtukų

Povilo mama didžiuodamasi sūnaus muzikiniais pasiekimais nepamiršta paminėti, kad berniukui puikiai sekasi ir akademinis mokymasis. „Kad ir kaip daug laiko Povilas skiria muzikai, kitų mokslų į šalį jis nenustumia. Jis „Aušros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinės mokyklos šeštokas ir nuo pat pirmos klasės – pirmūnas.
Kartais su Povilu padiskutuojame, kad svarbiau gyvenime – muzika ar kiti mokslai. Kol kas tos diskusijos be konkrečių išvadų, bet abu sutarėme, kad apleisti negalima nė vieno dalyko“, – sakė I. Neliupšienė.

logo_srtrfProjektą „Turtingi nematomais turtais“ remia

Leave A Reply