Kai kalbama, jog meną galima pajusti, o ne pamatyti, neretai gerokai suklūstama. Ar tai tiesa? Janinos Monkutės – Marks galerijos šeimininkai kėdainiečius pradžiugino išskirtine jausmų paroda, kurioje trys menininkai iš trijų skirtingų žemynų demonstruoja savo kūrybą.

Beveik du mėnesius Kėdainiuose bus eksponuojama garsios menininkų trijulės (iš kairės) Peter Miller, Roman Kameš ir Hisako Kobayashi kūryba.

Beveik du mėnesius Kėdainiuose bus eksponuojama garsios menininkų trijulės (iš kairės) Peter Miller, Roman Kameš ir Hisako Kobayashi kūryba.

Visa trijulė neatsiejama nuo Azijos meno, kuris stipriai paremtas senove. Tačiau ir Roman Kameš, ir Hisako Kobayaski, ir Peter Miller savo darbais azijietišką dvelksmą pakeičia taip, kad jis taptų pasiekiamas visiems.
„Tokia unikali ekspozicija mūsų galeriją puošia pirmą kartą. Mes sujungėme Ameriką, Japoniją ir Europą. Visi kūrėjai į žiūrovą eina ne vaizdais, o jausmais. Smagu, kad Kėdainiuose galime parodyti tai, kas vertinama ir branginama visame plačiajame pasaulyje“, – sakė galerijos direktorė Dalia Minkevičienė – Jazdauskienė.

Tapybai atidavė trisdešimtmetį
Japonijoje gimusi, Niujorke gyvenanti tapytoja Hisako Kobayashi savo šviesius peizažus tapo jau tris dešimtmečius. Kultūroje, kurioje menas akcentuoja tai, kas specializuota ir intelektualu, tapytoja ryžtingai išsaugojo didelį jautrumą spalvoms ir šviesoms bei estetikai. Stipriais jausmais gamtai persmelkti darbai perteikia dvasines būsenas kompozicijomis, kurios gali būti suvokiamos kaip gražios abstrakcijos arba kaip impresionistų kraštovaizdžio etiudai. Ne vienas kritikas pastebėjo, kad H. Kabayashi darbai kelia iššūkį postmodernizmo prielaidai, jog paveikslas yra baigtas kaip terpė. Kūrėja atsisako atsukti nugarą tiek klasikai, tiek šiuolaikiniam gyvenimui ir suvokia juos kaip vienas kitą papildančius aspektus. Tapytojos darbuose pastebimos bendravimo formos taip pat egzistuoja ir jos asmenybėje, įvairios kūrėjos nuotaikos atsipindi tiek jos paveiksluose, tiek joje pačioje. „Man labai svarbu išgyvenimai ir jautrumas. Būdama Lietuvoje patyriau stiprių išgyvenimų. Reikia laiko, kad jie susigulėtų. Neabejoju, jog kelionės į Lietuvą nuotaikos atguls ir mano paveiksluose, tačiau tam reikia laiko“, – sakė jautrumu ir subtilumu stebinanti menininkė, surengusi per 70 personalinių ir 60 grupinių parodų.

Slepia atskirus sluoksnius
Čekijos sostinėje Prahoje gimęs, o dabar Paryžiuje gyvenantis Roman Kameš neslepia, kad jo kultūrinę patirtį lėmė mokslai Nacionalinės dailės mokyklos Gustav Signier ateljė pagal praėjusio amžiaus pabaigoje Prancūzijoje populiarų lyrinės abstrakcijos stilių. Pasitelkdamas Indijoje naudojamus metodus, jis perkuria Europos stilių. Norint suvokti šio menininko darbus būtina gebėti išskirti atskirus jų sluoksnius – suvokimo sluoksnius ir jų atspindžio priežastis. Roman Kameš erdvę suvokia kaip daugiasluoksnę ir kaip atviro proceso dalį. „Suvokdami pasaulį ir save, mes peržengiame savo kultūros ribas ir jas pertvarkome. Aš į savo kūrybą sudedu daugybę dalių, kurias nešiojuosi su savimi. Nėra lengva atverti patirties ir matymo kanalus. Kelionė į Lietuvą užkoduoja daugybę potyrių, kurie vienaip ar kitaip prasiverš mano kūryboje. Aš dirbu lėtai, tad nežinau, kada lietuviškieji sluoksniai prasiverš mano kūryboje“, – sakė visoje Europoje jau 28 metus parodas rengiantis R. Kameš.

Užburiantys išskirtiniai darbai
Dviejų jausmingų tapytojų ekspoziciją savitai paįvairina iš Jungtinių Amerikos Valstijų kilusio ir šaknis Japonijoje įleidusio Peter Miller fotograviūros. Jis vienas iš nedaugelio menininkų pasaulyje, kuriančių fotograviūras pagal visą jų gamybos procesą. Kūrėjas yra išleidęs daugiau kaip 300 leidinių, atliktų pusiau abstrakčiu stiliumi, apjungiančiu 500 metų Europos giliaspaudę tradiciją ir dzenbudizmo minimalizmo estetiką.
Fotograviūros yra kuriamos, pasitelkiant oforto techniką, kurios metu varinė plokštė yra skirtingu gyliu išraižoma akvatinta ir padengiama vandeniui atspariu laku, įvertinant sumanyto vaizdo šviesos ir šešėlių žaismą. Pasitelkiant ofortinį presą, rašalas yra perkeliamas nuo varinės plokštės įdubų ant rankomis gaminamo oforto popieriaus arba tradicinio japoniško popieriaus. Pusiau abstrakčius vandenynų, debesų, akmenų, medžių spaudinius P. Miller sukuria pasitelkęs labai paprastas medžiagas: dažus, tradicinį japonišką ar įprastą popierių ir varinę plokštę. „Lietuvoje sutikau daug nuoširdžių žmonių, patyriau daugybę įspūdžių. Kaskart kelionėse ieškau ypatingų akimirkų, kurios palieką atspaudą ne tik manyje, bet ir mano kūryboje. Taigi lietuviškas potyris būtinai kažkada bus atspaustas mano darbuose“, – įsitikinęs unikaliu meno keliu pasukęs amerikietis.

srtrf

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.