Prieš penkerius metus įkurta Kėdainių laisvoji ekonominė zona (LEZ) šiuo metu veda derybas su keliomis įmonėmis, iš kurių viena yra pasirašiusi ketinimų protokolą. Tačiau galutinis verslininkų apsisprendimas priklausys nuo to, ar pavyks suderėti konkurencingą šilumos kainą su šilumos tiekėju – akcine bendrove „Panevėžio energija“.

„Stengiamės didinti patrauklumą investuotojui tobulindami infrastruktūrą ir derėdamiesi dėl geresnių paslaugų kainų Laisvojoje ekonominėje zonoje“, – teigė G. Valuckas.

„Kėdainių LEZ matome kaip industrinį parką, turintį specializaciją žemės ūkio, chemijos ir maisto pramonėje. Viena iš planuojamų investicijų yra susijusi su žemės ūkio produkcijos žaliavų perdirbimu. Jei pavyktų įgyvendinti projektą, rajono ūkininkai turėtų alternatyvą tradicinei augalininkystei“, – teigė Kėdainių LEZ vadovas Giedrius Valuckas.

Nori, bet reikia geresnių sąlygų

Pasak jo, kitos investicijos yra susijusios su maisto pramone, bet tam, kad jos būtų pritrauktos į Kėdainius, reikia ne tik verslininkų apsisprendimo, bet ir tam tikrų technologinių sprendimų. Šie sprendimai tiesiogiai susiję su šilumos tiekimu ir atliekamo arba grįžtamo šilumos srauto atidavimu gamybos procesui.

„Viena aktualiausių detalių šios įmonės įsikūrimui – šilumos kaina. Iš „Panevėžio energijos“ gautas kainos pasiūlymas yra visiškai nekonkurencingas net lyginant su Vilniaus šilumos kainomis, todėl kyla klausimas, kur yra privalumas plyno lauko investicijas įgyvendinti regione, jei tai galima daryti arčiau didelių miestų, su didesniu vartotojų krepšeliu ir mažesniais logistikos kaštais? – retoriškai klausė Kėdainių LEZ vadovas. – Šiuo atveju tikimės, kad derybose su „Panevėžio energija“ mums pagelbės savivaldybė, valdanti apie 13 procentų šios įmonės akcijų.“

Iš savivaldybės – absoliutus palaikymas

Sužinojęs apie tai, kad yra išo­rinių trukdžių, kurie gali nulemti investuotojų pasirinkimą pradėti veiklą Kėdainiuose ar pasirinkti kitą šalies regioną, rajono meras Saulius Grinkevičius pabrėžė, kad jau artimiausiu metu vyks pas bendrovės „Panevėžio energija“ vadovus, kur bus vedamos derybos, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos investuotojams.

„Mūsų rajonui svarbus kiekvienas investuotojas, tad padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad Kėdainių Laisvojoje ekonominėje zonoje įsikurtų dabar veiklą norintys pradėti investuotojai. Juo labiau, kad šie investuotojai planuoja vykdyti veiklą, susijusią su žemės ūkio produkcijos perdirbimu, tad tai būtų naudinga ir mūsų krašto ūkininkams“, – pabrėžė S. Grinkevičius.

G. Valuckas taip pat akcentuoja, kad susiduriama ir su kylančio gruntinio vandens problema: įrengta melioracinė sistema prieš daugiau kaip 25 metus buvo nurašyta, per tą laiką ji nebuvo tvarkoma, dalis šios sistemos nebeveikia, todėl besikaupiantis sistemoje vanduo neturi kur ištekėti ir slūgso žemės sklypų paviršiuje.

Dalis investavimo galimybėmis rajone besidominčių įmonių domisi geležinkelio atšaka ir galimybe veiklą vystyti naudojantis šios susisiekimo infrastruktūros suteikiama nauda. Šie verslininkai norėtų žaliavas ir produkciją transportuoti bėgiais.

„Neatmetame tikimybės, kad su savivaldybe rasime sprendimą, kaip pasinaudojus ES arba centrinės valdžios parama būtų galima įrengti mūsų jau suprojektuotą geležinkelio vėžę“, – tikisi G. Valuckas.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.