Surinko pasirašytus dokumentus ir dingo

Pusmetį atsakymų iš rajono savivaldybės vadovų dėl Josvainių miestelio Ariogalos gatvės rekonstrukcijos darbų laukia ir iki šiol nesulaukia šios gatvės gyventojai. Josvainiškiams rūpi ir planuojama gatvės rekonstrukcija, ir jų asmens duomenų likimas.

Sunerimo gavę laiškus

Jokių susitikimų dėl šios gatvės, kuri yra rajoninio kelio „Josvainiai–Pilsupiai–Krakės“ ruožas, rekonstrukcijos nebuvo. Todėl 2018 metais gyventojai sunerimo, kai pradėjo gauti laiškus dėl to, kad patys savo lėšomis turi atlikti geodezinius matavimus.

„Problema ta, jog kelias yra valstybinės reikšmės, nors šalia miestelio driekiasi aplinkkelis. Niekas gyventojų neįspėjo apie tai, kad kelias bus pripažintas valstybiniu. Taip buvo pažeista gyventojų teisė į nuosavybės neliečiamumą. Kita problema, kad vyko susirinkimas, kurio metu gyventojai valdžiai nurodė bėdas, o valdžia pusmetį nesiteikė net atsakyti žmonėms, kas, kaip ir kodėl“, – piktinosi josvaniečiai. 

Problema ta, jog kelias yra valstybinės reikšmės, nors šalia miestelio driekiasi aplinkelis. Niekas gyventojų neįspėjo apie tai, kad kelias bus pripažintas valstybiniu. Taip buvo pažeista gyventojų teisė į nuosavybės neliečiamumą. Kita problema, kad vyko susirinkimas, kurio metu gyventojai valdžiai nurodė bėdas, o valdžia pusmetį nesiteikė net atsakyti žmonėms, kas, kaip ir kodėl.

Pasirodo, dar praėjusį pavasarį į Josvainius atvyko rajono meras Valentinas Tamulis, lydimas vicemero, savivaldybės administracijos atstovų, taip pat miestelio seniūno, Josvainių kultūros centro ir bendruomenės vadovų. Delegacija susitiko su dalimi Ariogalos gatvės gyventojų ir aptarė jiems problemų keliančią gatvės rekonstrukciją. Gyventojų teigimu, valdžia surinko pasirašytus dokumentus ir dingo.

Užregistruotas turto registre

Viena iš ilgesnių miestelio gatvių priklauso Lietuvos automobilių kelių direkcijai, todėl turi rajoninio kelio „Josvainiai–Pilsupiai–Krakės“ statusą. Šio kelio nuosavybės ir pasitikėjimo teisės buvo įregistruotos 2017 metų balandį, remiantis Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu, pagal 2016-ųjų balandį atliktus kadastrinius matavimus. Šis kelias buvo užregistruotas Nekilnojamo turto registre.

2017 metų kovo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriui gyventojai nusiuntė prašymą nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu remiantis yra reikalaujama tikslinti gyventojams priklausančių žemės sklypų ribas. 2018-ųjų birželį josvainiečiai gavo atsakymą, kuriame nurodyta į kokius teisinius aktus atsižvelgiant buvo priimtas toks sprendimas, tačiau Ariogalos gatvės gyventojams jis taip ir nebuvo pateiktas.

Kur dingo asmens duomenys?

Pagal tokiems rajoniniams keliams, šiuo konkrečiu atveju – miestelio gatvei, keliamus reikalavimus, ji turėjo būti praplatinta iki 18 metrų pločio. Tačiau, Kelių direkcijai atsižvelgus į tai, kad ilga siaura gatvė driekiasi per tankiai sodybomis užstatytą Josvainių miestelio kvartalą, gatvės plotis projekte buvo susiaurintas iki 12 metrų.

Nepaisant naujų korekcijų net 75 procentai Ariogalos gatvės sklypų patenka į jos planuojamą rekonstruoti teritoriją. Labiausiai nukentėtų poriniais numeriais pažymėtų namų gyventojai, nes naujoji gatvė eitų per jų sklypus. Vienos sodybos šeimininkė pasakojo, kad naujai praplatinta gatvė vienoje jos sklypo pusėje „nukirstų“ 40 cm, o kitoje – jau 70 cm. Tokių sodybų gatvėje yra daug.

„Visi mūsų gatvės sklypai suformuoti labai seniai, todėl gyventojai apsitvėrę, apželdinę sodybas, susitvarkę aplinką. Prasidėjus gatvės remonto darbams, viską reikėtų ardyti ir griauti. Todėl mums kyla klausimas, kokia šiuo metu yra projekto eiga ir kas mūsų laukia?

Taip pat rūpi dokumentų, kuriuose yra mūsų asmens duomenys ir parašai, likimas. Po pavasarį vykusio susitikimo rajono savivaldybei pateikėme savo asmeninius duomenis, todėl mus tikrai domina kur jie dabar yra ir kas su jais daroma?“ – savo kreipimęsi į „Kėdainių mugę“ nuogastavimus išsakė Ariogalos gatvės gyventojai.

Sulaukėme atsakymo

Kelių direkcija patikėjimo teise valdo valstybinės reikšmės rajoninį  kelią Nr. 2004 Josvainiai–Pilsupiai–Krakės. Jis eina per Josvainių miestelį ir šis ruožas vadinasi Ariogalos gatve.

Tad vietos gyventojams kyla natūralus klausimas – kas jų laukia ateityje? To ir paklausėme Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos.

Į klausimus atsakė Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vadovė Aušra Ramoškaitė:

– Kada planuojama pradėti tvarkyti Josvainių miestelio Ariogalos gatvę?

– Lietuvoje yra 14 562 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių. Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) parengė ilgalaikę Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2019–2035 metų strategiją. Atsižvelgdami į minėtos strategijos nuostatas ir Kelių priežiūros ir plėtros finansines galimybes bei atliktų tyrimų valstybinės reikšmės keliuose rezultatus, vidutiniškai kasmet planuojame atlikti apie 130 km kapitalinio ar paprastojo remonto darbų valstybinės reikšmės keliuose.

Šiuo metu rengiamas valstybinės reikšmės rajoninių kelių pagal dangų būklę homogeninių ruožų sąrašas. Jis bus parengtas ir paviešintas 2020 metų II ketvirčio pabaigoje. Kai bus nustatyta rajoninio  kelio Nr. 2004 Josvainiai–Pilsupiai–Krakės ruožo  tiksli vieta kelių homogeninių ruožų sąraše, pagal numatomas apimtis iš strategijos projekto ir finansavimo galimybių bus nustatyta preliminari įgyvendinimo data: tuo metu galima bus pradėti rengti kelio (gatvės) ruožo projektą, o po to ir remontuoti.

– Kokie konkretūs darbai bus atlikti šioje gatvėje?

– Bus atliktas paprastasis arba kapitalinis remontas. Remonto tipas kelio ruože bus nustatytas tik po atliktų tyrimų kelyje. 

– Josvainių gyventojai norėtų, kad rajoninis kelias būtų perkeltas į šalia miestelio esančius apvažiavimus link Angirių (nuo Kėdainių pusės) arba link Pernaravos (pro Juodkaimius). Ar nesvarstoma galimybė pasirinkti vieną iš šių kelių kaip rajoninį kelią?

– Tokia galimybė nesvarstoma. Kelio reikšmės yra priskiriamos pagal jų funkcines reikšmes, t. y. krašto keliai, pagal Kelių įstatymą yra keliai, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto eismas. Gyventojų siūlomi rajoniniai keliai neatitinka krašto keliams priskirtų funkcinių reikšmių.

Patarė parašyti

Gruodžio 2 dieną „Kėdainių mugė“ susisiekė su rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Arūnu Kacevičiumi.
„Josvainiečiai tada tik sakė pateiks, bet aš dabar bijau pasakyti, ar jie atnešė. Jie tada sakė, kad surinks ir pateiks, bet man neužsifiksavo, kad būtų pateikę. Pasitikslinsiu“, – „Kėdainių mugei“ teigė savivaldybės administracijos direktorius A. Kacevičius. Tačiau po kelių akimirkų dėl visa ko pasiūlė kreiptis į rajono mero patarėją viešiesiems ryšiams Jorūnę Liutkienę.

Jokio atsakymo

Kaip patarė savivaldybės administracijosdirektorius, taip „Kėdainių mugė“ ir padarė – kreipėsi raštu į mero patarėją J. Liutkienę. Gruodžio 3-ąją į mero patarėją viešiesiems ryšiams kreipėmės raštu:

„A. Kacevičius vakar sakė, kad pasidomės žmonių iš Josvainių Ariogalos gatvės prašymų su asmens duomenimis likimu. Laikraščiui josvainiečiai sakė, kad savivaldybei prieš pusmetį paliko prašymus dėl to, kad rajoninis kelias, į kurį įeina Ariogalos gatvė, būtų nukreiptas aplinkkeliais greta Josvainių. Žmonės domina jų prašymų su asmens duomenimis likimas ir savivaldybės atsakymas, kas su jais daroma“.

Dar tą pačią dieną sulaukėme ir J. Liutkienės atsakymo:

„Arūnas šiandien yra biuletenyje, tai būtų smagu, kad lukteltum jo atsakymo. Ar tinka?“

Ne, atsakymas netiko, nes kai atsakingas asmuo serga, jį paprastai pavaduoja kiti. Dar tą pačią dieną sulaukėme antro mero patarėjos laiškelio, kurio turinys skelbė: „Raštas nukreiptas Statybos skyriui – kol kas negaliu pasakyti, koks bus atsakymas. Kai turėsiu, pranešiu.“

Nuo gruodžio 3 dienos atsakymo dėl josvainiečių klausimų nėra.

Tapo tradicija

Jau tapo nerašyta tradicija, kad laikraščio „Kėdainių mugė“ žurnalistai laiku arba visai negauna informacijos iš Kėdainių rajono savivaldybės mero patarėjos J. Liutkienės. Be to, nuolat susiduriama su informacijos ribojimais: ne kartą buvo išprašyti iš viešai rajono vadovų darbotvarkėse skelbtų susitikimų su Vyriausybės atstovais, o kai kurių svarbių susitikimų laikas galimai tyčia viešai klaidingai nurodomas. Taip pat į raštu pateikus klausimus dažnai savivaldybė pateikia tik formalius atsakymus, o neretai, kaip ir šį kartą, informacija negaunama.

Tad Kėdainių rajono savivaldybės viešųjų ryšių specialistams paskutinį kartą norime priminti Visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį:

Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per savaitę.