85-ąjį gimtadienį švenčiantis Kėdainių krašto paveldo populiarintojas ir puoselėtojas, Amerikos nacionalinės geografijos draugijos narys Stasys Nekrašas sulaukė gausių sveikinimų. Gražios sukakties proga kėdainietį sveikino ne tik artimieji, kolegos, bičiuliai, bet ir buvę mokiniai, rajono vadovai.

Žmona Felicija Stasį Nekrašą lydi per gyvenimą jau daug metų. Ne išimtis ir gimtadienio šventė.

Žmona Felicija Stasį Nekrašą lydi per gyvenimą jau daug metų. Ne išimtis ir gimtadienio šventė.

Kėdainiuose, netoli geležinkelio stoties gimęs ir užaugęs Stasys Nekrašas – jauniausias iš šešių vaikų, kurie visi veržėsi į mokslus ir jų pasiekė.
„Džiaugiuosi, kad gyvenau ir gyvenu pagal mėgiamo vokiečių filosofo Imanuelio Kanto tiesas: gyvenimo prasmė yra darbas, o pats turi gyventi taip, kaip nori, kad su tavimi elgtųsi. Be to, jei negalime padaryti gerų darbų, tai turime stengtis bent jau nedaryti blogų“, – filosofiškai nusiteikęs prasmingą sukaktį pasitiko S. Nekrašas.
Per 40 metų švietimui atidavęs kėdainietis didžiuojasi, kad sukūrė tvirtą šeimą, su žmona Felicija užaugino dukrą Virginiją ir sūnų Saulių, kurie ne tik baigė mokslus, bet ir apdovanojo anūkais ir proanūkiais.
Stasį Nekrašą pažįsta dauguma kėdainiečių. Nemaža dalis jų šį šviesuolį pelnytai vadina vaikščiojančia Kėdainių krašto enciklopedija bei jungiamuoju tiltu su tarpukario Lietuva. „Mano prisiminimuose daug įvairių istorijų ir nutikimų bei gyvenimo pamokų. Esu patyręs ir šilto, ir šalto. Juk į mokslus važiuodavau ant traukinio stogo, o studentas būdamas nakvojau ir vienuolyno salėje. Tik vėliau gyvenimas keitėsi ir atnešė sotesnį kąsnį. Nesiskundžiu niekuo. Nugyvenau gražų gyvenimą ir džiaugiuosi kiekviena akimirka. Mėgau gyventi pasaulį pažindamas gyvai, o ne stebėdamas jį per namų langus“, – sakė S. Nekrašas.
Daug metų švietimui atidavęs kėdainietis ir dabar akylai stebi, kas vyksta mokyklose bei universitetuose: „Šiuo metu man nelengva vertinti situaciją švietimo ir kultūros sferose. Yra daug pasikeitimų, jie neišvengiami. Yra neabejotino progreso, atsivėrė demokratinio pasirinkimo galimybės. Šalia to daug materialinio skurdo, kuris užveria kelią į mokslą, norimą specialybę ar profesiją. Daug beviltiškumo visuomenėje, socialinio susisluoksniavimo, kurie skatina asmenybės ir šeimos degradavimą. Ir vėl mintys ir žvilgsnis krypsta į valstybinės politikos nebuvimą ar neveiksmingumą.“
S. Nekrašas nepaliauja stebinti savitu atviru ir tiesiu požiūriu į aplinką. Susirinkusiuosius pasveikinti gimtadienio proga garbaus amžiaus kėdainietis nustebino atviru klausimu: „Kokio ilgio turi būti paskaita?“ Po apmąstymų pauzės vyriškis atsakė: „Ogi tokio, kaip moters sijonas – kiek trumpas, kad intriguotų ir pakankamai ilgas, kad informuotų.“

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.