Antradienio rytą rytiniame Kėdainių pakraštyje gyvenantys miestelėnai neteko amo, pro langus išvydę maždaug trisdešimties stumbrų bandą.

Maždaug 30 stumbrų banda antradienio rytą stebino Šėtos gatvės gyventojus.

Maždaug 30 stumbrų banda antradienio rytą stebino Šėtos gatvės gyventojus.

„To dar nebuvo, kad stumbrai ateitų iki mūsų namų“, – kraipydami galvas kalbėjo Šėtos gatvės 110 daugiabučio gyventojai.

Maždaug apie pusę dešimtos namų prieigose sulaukę netikėtų svečių kėdainiečiai pasakojo, kad juos išbaigė vieno kaimyno šuo: „Vienas jaunuolis vaikščiojo lauke su šunimi. Šuo pamatęs stumbrus pradėjo loti, žvėrys išsigando. Tie stumbrai nubėgo į „Lifosos“ pusę. Jie peršoko per geležinkelį ir dingo tarp medžių.“

Miestelėnų nurodyta kryptis buvo teisinga – stumbrų banda buvo vos už gero kilometro nuo trąšų gamyklos teritorijos ir maždaug tiek pat likę iki didžiųjų Kėdainių šiltnamių Vilniaus gatvėje.

Stumbrų klajones priemiestyje akylai sekė ne tik smalsūs miestelėnai, bet ir aplinkosaugininkų lydimi stumbrininkai.

Užmigdytai stumbrei uždėtas specialus antkaklis su davikliu, kuris leis stebėti jos judėjimą.

Užmigdytai stumbrei uždėtas specialus antkaklis su davikliu, kuris leis stebėti jos judėjimą.

Pasak stumbrininko Ryto Papšio, Kėdainių ir Panevėžio rajonuose laisvėje gyvenantys stumbrai yra tapę tikru galvos skausmu. „Žinome, kad buvo gana didelė banda. Dabar ji yra suskilusi į kelias mažesnes. Tą bandą, kurią dabar stebime, mes lydime nuo penktadienio vakaro. Tada ji buvo netoli Aristavos. Pamažu ji traukė Vilainių ir miesto link. Kodėl viena ar kita kryptimi stumbrai migruoja, mes nežinome. Kas juos vilioja – sunku atsakyti.

Jei žmonės nebūtų pabaidę, mes gal bandą būtume sustabdę ir grąžinę atgal į laukus. Stumbrus sekėme ne šiaip sau, bet norėdami pažymėti vedlę. Gana ilgai sugaišome, kol gaujos vadę stumbrę užmigdėme taikliu šuviu su migdomaisiais. Kai žvėris atgulė, jam uždėjome antkaklį su pažymėtu davikliu. Jei viskas baigsis gerai ir stumbrė sėkmingai pabudusi prisijungs prie bandos, tai nuo šiol žinosime, kur ji migruoja. Tik labai neramu, kaip tai bandai seksis toliau keliauti, nes tose vietose, mūsų žiniomis, ji blaškėsi pirmą kartą“, – sakė R. Papšys.

Stumbrininkai užmigdytos stumbrės nepaliko gulėti, žvėrį pakėlė, kad jis nepaspringtų ir galėtų ieškoti saviškių.

Stumbrininkai užmigdytos stumbrės nepaliko gulėti, žvėrį pakėlė, kad jis nepaspringtų ir galėtų ieškoti saviškių.

Stumbrininko teigimu, užmigdytoji ir vėl pabudinta stumbrė būtų pirmoji tarp laisvėje gyvenančiųjų pažymėta specialiu davikliu.

„Laisvėje gyvenantys stumbrai tapo dideliu galvos skausmu Kėdainių krašto ūkininkams. Mes esame parengę planą, kaip bandą skaidyti ir dalį žvėrių pervežti į „Žvėrinčių“ Telšių rajone. Tačiau pervežimas gana sudėtingas – nėra lengva stumbrus užmigdyti ir transportuoti. Stengiamės visais įmanomais būdais“, – teigė stumbrininkas.

Anot R. Papšio, mažos stumbrų bandos nepadarytų tiek daug žalos žemdirbaims kaip vienu būriu klajojantys maždaug 80 žvėrių.

„Darome viską, kad rastume patį geriauisą sprendimą, kaip išlikti draugiškiems saugomiems stumbrams ir nenuskriausti ūkininkų“, – pastebėjo R. Papšys.

About The Author

Related Posts

2 komentarai

  1. Ronerta

    Kam juos reikia uzdaryti i ta zverinciu? Kokia prasme? Kodel ju grupe reikia skaidyti? Nelyskit prie tu gyvunu leiskit jiems patiems gyventi kiek galima tuos zveris kazkaip tramdyti ir reguliuoti. Mes sioj zemej sveciai ne jie.

    Atsakyti
  2. Stt

    Ale jau pavadinimas nei į tvorą nei į mietą. Vaje vaje kokie pabaisos braunasi. Tokios pseudosensacijų antraštės nedaro garbės laikraščiams

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.