Stumbrai – nesibaigiantis žemdirbių galvos skausmas

0

„Kai pernai vasario mėnesį laisvėje gyvenantys stumbrai pasiekė mano ūkio apylinkes, didelio džiaugsmo nebuvo. Anksčiau jie tik retkarčiais užklysdavo į atokesnius mano laukus, bet ir tada būdavo nuostolių. Pernai pamačiau, kad tai – baisi naikinanti jėga. Žinau, kaip stumbrų padaryta žala vertinama, tai nutariau pats apsaugoti niokojamus laukus. Maždaug pusantro kilometro ilgio tvora apjuosėm tuos laukus, kuriuose pamėgo ganytis stumbrai. Tvora padėjo. Tačiau gretimų ūkių laukai ir miškai kenčia“, – sakė Vilainių seniūnijoje ūkininkaujantis ūkininkas Rimantas Žebarauskas.

Laisvėje gyvenantys srumbrai kelia didelių rūpesčių Kėdainių krašto žemdirbiams (nuotrauka iš parodos „ABC apie stumbrus“).

Dvejonės dėl žalos vertinimo
Praėjusiais metais nuo stumbrų labiausiai nukentėjo R. Žebarausko auginti miežiai ir kviečiai. Paklaustas, kodėl nesikreipė dėl žvėrių padarytos žalos atlyginimo, ūkininkas apie tai atsiliepė gana skeptiškai: „Tą žalą vertina labiai neadekvačiai. Jei ištryptame lauke tikrintojai greta stumbrų pamato stirnos pėdsaką, tai būna pasakoma, kad lauką suniokojo medžiojami žvėrys ir žalos jau reikia prašyti iš medžiotojų, bet ne valstybės. Sutinku, kad medžiojami žvėrys irgi padaro žalos, bet tikrai mažiau negu didžiulės stumbrų bandos. Tik pagalvokit, kas lieka, kai per lauką perbėga 44 stumbrų banda. Jie dauginasi labai sparčiai, o priemonių, kaip juos suvaldyti, nėra. Matau tik porą išeičių: arba tas bandas mažinti, stumbrus medžiojant, arba juos suvaryti į mišką ir aptverti. Iki didelės nelaimės yra vos vienas žingsnis – tie stumbrai ganosi laukuose palei kelią „Via Baltica“. Jei kada jie kelią kirstų, tai gali būti itin skaudžių pasekmių. Gaila, kad metai iš metų kalbame apie tą patį – laisvėje gyvenantys stumbrai yra didelė problema, bet jos taip niekas ir nesprendžia. Buvo norinčių stumbrus uždaryti aptvaruose, bet dabar tos kalbos pritilo. Panašu, kad tas planas neišdegė. Mes, ūkininkai, derlių auginame ne stumbrams ir jų maitinimui. Mums reikia ne grašių atlyginant žalą. Norime normalaus derliaus, ir normalaus atlygio už jį.“

Dėl žalos atlyginimo – 55 prašymai
Kėdainių rajono Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo Algimanto Žviko teigimu, dėl žvėrių padarytos žalos atlyginimo pernai į specialią komisiją kreipėsi 35 žemės ūkio subjektai ir pateikė 55 prašymus. „Pernai prašymų gavome panašiai kaip ir užpernai. 2016-aisiais komisija apžiūrėjo didesnį nuniokotą plotą negu užpernai. Pernai apžiūrėta 1807 hektarai, o metais anksčiau – 1778 hektarai. Pernai stumbrai žalos padarė 647 hektaruose, likę plotai nukentėjo nuo kitų medžiojamų gyvūnų. Sunaikintas naudmenų plotas pernai siekė beveik 145 hektarus, užpernai jis buvo 137 hektarai. Stumbrų sunaikinti plotai pernai sudarė beveik 56 hektarus.
Iš viso pernai komisija gyvūnų padarytos žalos žemdirbiams priskaičiavo beveik 115 tūkstančių eurų, 2015-aisias žala buvo beveik 135 tūkstančiai eurų. Iš tos sumos strumbrų padaryta žala 2016-aisiais perkopė 67 tūkstančius eurų, o užpernai buvo kiek daugiau negu 92 tūkstančiai eurų. Likusios sumos teko medžiojamų žvėrių padarytai žalai“, – statistiką vardijo A. Žvikas.

Sutarimą rasti – nelengva
Kodėl pernykštė stumbrų padaryta žala sumažėjo? Iš dalies į tą klausimą atsakė ūkininkas R. Žebarauskas: „Ne visi nukentėjusieji kreipiasi dėl žalos atlyginimo. Yra tokių, kurie galvoja, kad komisija per mažai žalos paskaičiuoja, kiti nelinkę laukti. Žmonių teisė elgtis taip, kaip nori. Mano manymu, reikia esminių sprendimų, kaip apsaugoti ūkininkų laukus nuo stumbrų daromos žalos. Derlių auginame ne žvėrims.“
Pasak A. Žviko, žemdirbių teisė elgtis taip, kaip nori – kreiptis ar ne dėl žalos. Žala atlyginama pagal nustatytas tvarkas. „Kai prašymai gauti, komisija susirenka ir važiuoja apžiūrėti laukų. Aišku, užtrunka skaičiavimai, nes reikia sulaukti, kol ūkininkai parduoda derlių. Tada skaičiuojame, kiek jis mažesnis buvo nuniokotame plote. Visada lieka nepatenkintų. Už stumbrų padarytą žalą atlygina valstybė, o už medžiojamų žvėrių – medžiotojų klubai. Jie pastaruoju metu naudojasi draudimo paslaugomis, tad mums tenka pabendrauti ir su draudikais. Būna labai įvairių diskusijų. Ūkininkai turi didelių reikalavimų, tačiau ir patys ne visada padaro tai, kas reikalinga: nepalieka nei privažiavimų medžiotojams, net takų. Matyt, reikia dalykiškų pokalbių, kad abi pusės rastų sutarimus“, – sakė Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas.
A. Žviko teigimu, jau ir šiais metais yra gautas viena prašymas įvertinti stumbrų padarytą žalą – ūkininkas Paulius Pikšrys kreipėsi dėl ištryptų žieminių rapsų laukų. Be to, stumbrai braunasi ir į miškus – ne vienas privataus miško savininkas teiravosi, kur kreiptis dėl suniokotų miškų.

Leave A Reply