Strategijos kūrėjams – pastabos ir patarimai

Ar tikrai mūsų rajone vykdomi projektai tenkina gyventojų poreikius, kokios grėsmės kelia nerimą ir ar jos taisytinos, kuo realiai galime pasigirti – atsakė bendrovės „Eurointegracijos projektai“ atliktas išsamus Kėdainių krašto žmonių gyvenimo kokybės tyrimas. 

Atlikus kraštiečių gyvenimo kokybės analizę įvardinta nemažai minusų, tarp jų ir kelių problemos.

Europos Sąjungos projekto „Sektorinių studijų bei tyrimų, skirtų tobulinti Kėdainių rajono savivaldybės strateginį plėtros planą, parengimas“ studijų ir tyrimų tarpinių rezultatų pristatyme įvardintos teikiamų paslaugų, kultūros, sporto, infrastruktūros sričių stiprybės ir silpnybės bei korupcijos pasireiškimo analizė.
Projekto vadovas Liutauras Labanauskas, komentavęs keletą rengiamų tyrimo studijų, sakė, kad Kėdainių krašte buvo apklausta atskiruose sektoriuose nuo 800 iki 1000 įvairių pomėgių ir skirtingo amžiaus gyventojų. „Kėdainiai iš kitų miestų, kur taip pat atliekami tyrimai, išsiskiria tuo, jog yra darbininkiškas rajonas. Čia sąlyginai nedidelė bedarbystė, tad yra mažiau pesimistų nei kitur, bet nepatenkinti gyvenimo kokybe Kėdainių rajone yra beveik 50 procentų apklaustųjų. Jūsų teisė, kaip pasinaudoti tyrimo rezultatais“, – sakė L. Labanauskas.

Kyšius duotų, bet neimtų
Aiškinantis korupcijos apraiškas krašte, atskleista įdomių detalių. Didesnė pusė respondentų moralinę atsakomybę dėl kyšių priskiria tiek davėjams, tiek gavėjams. Daugiau kaip pusė apklaustųjų sakė duotų kyšį, jei matytų, kad jis padėtų išspręsti iškilusias problemas. Beveik 78 procentai tyrime dalyvavusių apklaustųjų sakė, kad kyšis padėjo išspręsti vienus ar kitus klausimus. 32 procentai apklausos dalyvių nemano, kad kyšis yra nusikaltimas, jei padeda išspręsti problemas.
Stebina tai, kad daugiau kaip 71 procentas apklaustųjų nežino, kam pranešti apie korupciją.
Paaiškėjo, kad beveik 6 procentai respondentų buvo itin atviri ir prisipažino, jog paimtų kyšį, jei atsirastų proga jį gauti.

Problemos daugelyje sričių
Aiškinantis bendrą kėdainiečių nuomonę apie gyvenimo kokybę ir patogumą, paaiškėjo, kad kraštiečiai mato daugybę problemų visose srityse. Apklaustuosius erzina neišsprendžiami gatvių apšvietimo, eismo saugumo, nepilnamečių nusikalstamumo, alkoholizmo, nedarbo klausimai. Kraštiečiai nepatenkinti keleivių pervežimo kokybe, teigia, jog trūksta viešojo transporto maršrutų. Kėdainiečiai pasigenda vaikų žaidimų aikštelių, norėtų permainų daugiabučių kiemuose, kad būtų pradėtas tvarkyti automobilių parkavimas, tragiškai trūksta stovėjimo vietų. Kėdainiečiai nepatenkinti ir ligonių registravimu pas gydytojus. Kraštiečiai norėtų ir įvairiapusiškesnių bei kokybiškesnių suaugusiųjų švietimo paslaugų. Tyrimas parodė ir problemą, kurios jau net nebekelia vietiniai gyventojai, bet vis dar mato turistai – lankytinose vietose pasigendama elementaraus ir paprasto dalyko XXI amžiuje – tualetų.

Reikia tikėtis, kad tyrimo analizės rezultatais bus teisingai pasinaudota.

Trūksta stadionų ir bendradarbiavimo
Tyrėjai plačiau domėjosi sporto reikalais bei kultūrinėmis krašto aktualijomis.
Paaiškėjo, kad nepaisant, jog net 19 įstaigų rajone turi galimybę organizuoti sporto būrelius ir veikia net 58 sporto klubai, kraštiečiai pasigenda galimybių saugiai judėti ir mankštintis lauke, įvardiję, jog trūksta stadionų ir sporto aikštelių. Tyrėjai pasiūlė rengti sportinių objektų modernizavimo programas, į jas įtraukiant ir plėtrą, ir mokyklų stadionų atnaujinimą. Pastebėta, kad rajone per mažai sportuoja moterys, o neįgaliesiems sportuoti ypač sudėtinga. Tyrimo organizatoriai siūlo rajono seniūnijose steigti sporto organizatorių etatus, kad jie aktyvintų sportiškumą ir judėjimą.
Kalbant apie kultūros aktualijas, pastebėta, kad turėdami gana stiprius žmogiškuosius išteklius kultūros paslaugų teikėjai per mažai dėmesio skiria tarptautiniam bendradarbiavimui bei bendrai veiklai tarp vietos žmonių. Tyrėjai pasakė tai, ką seniai puikiai žino ir pastebi bent kiek besidomintys kultūriniu gyvenimu – reikia plėsti renginius lankančiųjų auditorijas, pasiūlyti modernaus meno bei į kultūrinį gyvenimą aktyviau įtraukti savanorius.

Nuo konteinerių iki renovacijos
Dauguma kraštiečių nėra patenkinti esama atliekų tvarkymo sistema. Apklaustieji pastebėjo, kad gana sudėtinga rūšiuoti buitines atliekas, nes trūksta konteinerių. Ne visuose kaimuose yra antrinių žaliavų surinkimo aikštelės, nepasirūpinta žaliųjų atliekų tvarkymu. Be to, dauguma konteinerių pastatyti tiesiog ant grunto, todėl greitai rūdija ir trumpai tarnauja.
Analizuojant daugiabučių namų atnaujinimą tyrėjai aiškinosi daugiabučių namų nusidėvėjimą ir būtinybę juos renovuoti. Pasirodo, kad žmonės patys aiškiai pasako, ko jiems reikia: pagal renovacijos pageidavimą, tris miesto kvartalus – Ramybės skverą, dalį J. Basanavičiaus gatvės ir dalį Josvainių gatvės – galima įvardinti kaip prioritetines vietas ir jas tvarkyti jau kompleksiškai – ne tik pačius namus, bet ir kiemus, žaliuosius plotus. Taip būtų įrengta ir vaikų žaidimų aikštelių, kurių kėdainiečiams labai reikia.

Svarbu teisingos išvados
Keista, kad tokių svarbių gyventojų nuomonės ir pageidavimų bei problemų tyrimo pristatymas nesulaukė valdžios atstovų dėmesio. Meras ir keli savivaldybės darbuotojai išklausė informaciją ir išvardintas silpnybes. Pasak renginyje dalyvavusio vienintelio rajono Tarybos nario Sauliaus Grinkevičiaus, tokios analizės yra labai reikalingos. „Teigiamus dalykus mes matome, bet aktualiausi yra pastebėti trūkumai. Negaliu užmerkti akių prieš įvardintas bibliotekų problemas – tyrėjai pastebėjo, jog būtina išlaikyti kultūros židinius kaimuose, o valdantieji balsavo ir priėmė atvirkščią sprendimą – uždaro kaimų bibliotekas. Naivu manyti, kad jų funkcijas akimirksniu perims visuomeniniais pagrindais veikiantys bendruomenių centrai. Pateiktą informaciją reikia teisingai išanalizuoti ir priimti sprendimus, palankius žmonėms“, – įsitikinęs S. Grinkevičius.